Pradžia Kultūra Ar sugrąžinsime Merkinei karūną?

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Trečiadienis, 14 Lapkritis 2018

Ar sugrąžinsime Merkinei karūną? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romana   
Penktadienis, 19 Spalis 2018 08:04

Ar norime gyventi gražiau? Apie vizijas Merkinei

alt

Mindaugas Černiauskas,
Merkinės krašto muziejaus direktorius

Rugsėjo 6-9 d. Merkinėje 16 architektų, pasiskirstę į 4 komandas, dirbo ties Merkinės aikštės pertvarkos vizijomis. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendino VšĮ „Nulinis laipsnis“ (vad. Tomas Grunskis) kartu su Merkinės krašto muziejumi ir miestelio bendruomene. Projekto idėja gimė maždaug prieš metus laiko. O pagrindą tam davė vis garsesnis kalbėjimas apie būtinybę sugrąžinti Merkinės istorijos vertą tapatybę Merkinės aikštei, mintys apie rotušės atstatymą ir bendrai – Merkinės, kaip senosios Dzūkijos sostinės, vystymo idėjos.

 

Mažai kas galėtų prieštarauti minčiai, kad Merkinė – išskirtinė Dzūkijos gyvenvietė. Vien dėl to, kad čia savo vandenis sulieja Merkys su Nemunu, kad čia ryškiausi senosios Lietuvos istorijos pėdsakai. Deja – tik pėdsakai. Merkinė turbūt yra vienas iš chrestomatinių pavyzdžių kaip kadais buvęs miestas, vėliau jaukus miestelis virto pelenais ir griuvėsių krūva per karus ir okupacijas. Griuvėsiai liko ne tik architektūroje. Jie ir mūsų sielose ir mentalitete. Ypač sužalotame sovietizmo ir 50 trukusio išvalstybinimo arba visa ko niveliacijos. Tas pagadintas mentalitetas – tai ir netikėjimas, kad galime turėti strategiją, didesnes svajones nei iki šiol.
1928 m. Merkinėje lankęsis pakeleivis 1928 m. rugsėjo mėn. laikraštyje „Šaltinis“ paliko štai tokį atsiliepimą: „Pirmas įspūdis, kurį gavau Merkinėje, tik išlipęs iš auto, buvo gan keistas: pačiam miestelio centre, aptverta neestetiška akmenų tvora, stovi provoslavų cerkvė. Baltos, nesenai išbaltintos sienos, žalias stogas, ant jo svogūno pavidalo bokštelis. Aš labai giliai atjaučiau cerkvelės nemalonią padėtį – argi pyragai stovėti tarp svetimųjų ir be to garbingiausioj vietoj? Cerkvė atsirado perdirbus seną griūvančią rotušę, kuri atminė tuos laikus, kai Merkinė valdėsi Magdeburgo teisėmis ir turėjo ne taip, kaip dabar, viršaitį, bet burmistrą. Manau, pravoslavai nepyks, jeigu jiems pasiūlyčiau paieškoti tinkamesnės vietos savo maldos namams. Ten gi, kur stovėjo senovėj rotušė, dabar galėtų būt Merkinės muziejus, mokyklos rūmai ar kas panašaus“.
Šios mintys buvo užrašytos prieš 90 metų – 10-aisias neriklausomybės metais... Vėliau dar buvo 1933-ieji ir Merkinės valsčiaus tarybos sprendimas, kuris įpareigojo rusus cerkvę iš miestelio centro išsikelti. Įsikišusi centrinė valdžia nurodė šiuo klausimu valsčių anąkart susilaikyti, o Antrasis pasaulinis karas, jo padaryta žala ir 50 metų trukusi sovietinė / nacistinė ir vėl sovietinė okupacija, atrodytų, išvis nubloškė Merkinę į tokią architektūrinę ir identiteto prarają, kad kalbos apie miestelio centro regeneraciją ir šiandien nemažai daliai miestelėnų greičiausiai atrodo, kaip utopija arba nesusipratimas.
Humanitarinių mokslų daktaras (2002 m. apgynęs disertaciją apie viešąsias miesto erdves), VDA Architektūros katedros profesorius, Architektūros galerijos „Nulinis laipsnis“ įkūrėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Tomas Grunskis, pristatydamas įvykusių dirbtuvių rezultatus kalbėjo:
„Miestai atspindi juos sukūrusios visuomenės lūkesčius. Jie veikia kartas, kurios gauna jį kaip palikimą gyvenimui ir tolimesnei kūrybai. Ir tas palikimas kartais būna iki skausmo nulaižytas ir gražus, o kartais būna toks nustekentas arba nualintas. Tokia nualinta man asmeniškai pasirodė Merkinė prieš keletą metų, kurios iš pirmo karto nesupratau. Bet ta pajauta, kad čia yra kažkas daugiau, neapleido manęs iki šios dienos . Nualinta ji tapo po daugelio įvairių pasikeitimų, tą prisimenate. Kas yra svarbu, kad cikliškumas to paveldo (nualinto arba ne), kuris veikia visuomenę, liūdina ar tiesiog ją daro labiau abejingą, tas cikliškumas gali būti pakeistas arba sulaužytas ir pastangos jį pakeisti, įveikti tą cikliškumą įvyko čia (Merkinėje), bendruomenės atstovų didelės valios pastangomis.
Vieno žmogaus valia gali pakeisti labai daug, bet jeigu esate bendruomenė, dideli tikslai gali būti pasiekiami kur kas lengviau. Ir tokio tikslo siekia ši bendruomenė kuri jaučia poreikį, kad ši vieta kažkokiu būdu pasikeistu į geresnę pusę arba iš viso įgautų naujos tapatybės.
Šias keturias dienas mes telkėme dėmesį į aikštę, nors prasidėjo ši diskusija nuo pastato. Bet kaip ir sutarėme pradžioje, vienu pastatu situacijos pakeisti negali. Taigi ši aikštė mums pasirodė visu savo „grožiu“ ir visu savo turiniu visas tas 4 dienas, per kurias mes matėme 1 avariją ir aš asmeniškai mačiau 3 incidentus. Visa tai liudija, kad ta erdvė nėra pilnavertė, kad ji kažkur tai neveikia, kažkas su ja yra ne taip. Ir tai yra matomos problemos. bet mano giliu įsitikinimu kiekviena problema visada yra didžiulė galimybė, kurią galima išnaudoti Mūsų tikslas nebuvo pilnai atsakyti į visus galimus urbanistinius, architektūrinius, sociokultūrinius arba tapatybinius klausimus vienu metu. Būdami čia 4 dienas mes visi supratome, kad ši aikštė iliustruoja visas problemas, kurias aš esu paminėjęs. Visų jų mes išspręsti tikrai negalėsime, bet tikiu, kad šie darbai, kokie įvairūs ir skirtingi bebūtų, vienu arba kitu būdu parodys kryptį į galimą atsakymą, bet tai tikrai nėra galutinis atsakymas“.
Pastaruoju metu išgirstame nemažai gerų naujienų, kaip tvarkomas Varėnos miestas. Moderniai sutvarkyta Vasario 16-osios pėsčiųjų alėja, tvarkomas parkas, Karloniškės ežerėlio aplinka, pastatytas baseinas, bus tvarkomas Dainų slėnis, prieš tai sutvarkytos erdvės priešais savivaldybę. Merkinėn gi iš Vilniaus, Kauno, Alytaus atvykę architektai vienu balsu tvirtino viena – ką norisi sakyti ir šio straipsnio autoriui: Merkinės centras – ne itin saugus transporto žiedas, kuriame prioritetas transportui, bet jokiu būdu ne pėsčiajam, ne ramybei, saugumui... Paradoksas, tačiau dirbtuvių metu aikštėje įvykęs eismo įvykis jau nebestebina, nes tai jau 4-as eismo įvykis šiemet. Logiška, kad 50 – 60 km per valandą greičiu praskrendatys automobiliai, chaotiškas parkavimas prie saugumo neprisideda. Miestelio centras su tokia skraidymui skirta aikšte nepanašus į tą, kuris kviestų sustoti ir čia pasivaikščioti, ramiai pasėdėti ir t.t. Kad žmonėms to reikia – akivaizdu. Tą įrodo ir prie muziejaus vasarą sėkmingai veikusi kavinukė, siūliusi miestelio svečiams ledus ir skanią kavą.
Klausimas esminis. Ar norime ir dėsime pastangas Merkinę ne tik žodžiais paversti turistine Dzūkijos Meka? Ar sustosime ties tuo, kaip yra dabar (jeigu taip, tada galime skirstytis į keturias pasaulio puses su savo asmeninėmis svajonėmis)? Ar išnaudosime Druskininkus lankančių turistų ir poilsiautojų potencialą ir Merkinėje sukursime tai, ko neturi joks kitas Dzūkijos miestas? Svajoti galima, o svajones įgyvendinti būtina.
Esminis ne tik gyventojų nusiteikimas. Ar norime kurti miestietišką ir Merkinės istorijos vertą tapatybę, ar norime likti tais, kuriems nelabai svarbu jų gyvenama aplinka. Kad labai daug priklauso ir nuo pačių miestelėnų, puikiai iliustruoja namo Vilniaus g. 1 istorija: kai savininkas nei pats daro, nei kitam duoda. O vaizdelis tikrai nekoks. Tiesiog gėdingas.
Šiemet minime Perlojos Respublikos šimtmetį. Perloja galėtų būti pavyzdžiu. Kaip per keletą metų perlojiškiai apie 1930 m. pasistatė bažnyčią, paminklą Vytautui didžiajam. Ir apie juos buvo atsiliepiama su pasigėrėjimu. Merkinė – jeigu ji ir savivaldybės politikai rastų savy jėgų susitelkti šiam tikslui – taip pat taptų verta pasigėrėjimo.
Tam reikalingas ne tik miestelėnų nusiteikimas, bet ir rajono savivaldybės konkretūs žingsniai – visų pirma, kad būtų pradėtas rengti miestelio bendrasis planas (apie tai dirbtuvėse dalyvavusiems priminė buvęs Šiaulių vyr. architektas Algimantas Černiauskas (jokiu būdu ne šio straipsnio autoriaus giminaitis, o tik bendrapavardis). Tai leistų sudėlioti taškus ant „i“, kaip toliau turėtų vystytis miestelis, koks jo funkcinis zonavimas ir t.t.
Viena svarbiausių temų, kėlusių diskusijas, buvo Merkinės rotušės atkūrimo klausimas. Dvi iš 4 dirbtuvėse dirbusių komandų siūlė apsistoti ties rotušės bokšto idėja, dvi – ties rotušės atkūrimo vizija. Vienoje vizijoje cerkvė lieka, vienoje išardoma dalinai, o dvejose – cerkvė išardoma. Visi variantai svarstytini ir įdomūs, tačiau mano nuomone, rotušės atkūrimo idėja – pati geriausia ir konceptualiai stipriausia. Ar tai įmanoma? Nematau priežasčių, kodėl tai neįmanoma... Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad šiandieną į Merkinės centrą Vilniaus gatve (o didžiausias srautas būtent iš čia) atvykusį svečią pasitinka ne kas kitas – o užpakalis. T.y. cerkvės nugarinė dalis... T.y. ji taip suorientuota (pagal kanonus), kad kiekvienas čia atvykęs pajunta šiokį tokį atstūmimą. Rotušė gi buvo orientuota visiškai kitaip. Atvykstantį ji visada tarsi sveikindavo ir kvietė čia sustoti.
Kiti įdomūs ir svarbūs pasiūlymai: architekto A. Černiausko ir vienos iš dirbusių komandų pasiūlymas ateity numatyti lėšas Merkinės aplinkkeliui, kuris eitų šiaurine miestelio dalimi. Tai išgelbėtų miestelio centrą nuo itin neigiamai veikiančio sunkiasvorio transporto srauto. Atkarpa ne tokia jau ir ilga, o pasiūlymas racionalus.
Visos komandos buvo vieningos kalbant apie tuščias erdves šalia miestelio aikštės. Jos privalo būti užstatytos pastatais, kaip kad buvo iki karo ir dar anksčiau. Tai irgi logiškas sprendimas. Tai formuotų pačią aikštę ir ji neprimintų šypsenos, kurioje trūksta keleto dantų. Akivaizdu, kad tos tuščios erdvės – tai karo pasekmės. Savivaldybei tereikia imtis bendrojo plano, sklypų formavimo su galimybe tuos sklypus įsigyti aukcione su mintimi, kad čia turėtų atsirasti atitinkamos architektūros pastatai – komercinės ar gyvenamos paskirties. Būta pasiūlymų, ką daryti ir su tokiais pastatais, kaip Kultūros centras, parduotuvė. Čia ateityje būtų reikalingi priestatai, kurie pataisytų dabartinį vaizdą. Žinoma, tai nereiškia, kad viskas atsirastų iškart, bet šios kūrybinės dirbtuvės kryptis sukūrė.
Visos komandos atkreipė dėmesį ir į minėtą eismo organizavimo problematiką. Visuose pasiūlymuose siekiama suderinti pėsčiųjų ir transporto prioritetus. Eismą organizuoti siekiama kryptingai, atitinkamomis dangomis priverčiant sulėtinti judėjimo greitį, kuris aikštę darytų patrauklesnę ir saugesnę pėstiesiems.
Dirbtuvės įvyko gražaus jubiliejaus išvakarėse... Kitąmet Merkinė minės 450 m. nuo Magdeburgo miesto teisių gavimo. Ano miesto svarbiausias simbolis buvo rotušė, kurios varpas primena apie save muziejuje. Ar žengsime ta kryptimi, kurią diktuoja intuicija, istorija ir logika, ar trypčiosime vietoje - parodys ateitis.
Muziejaus vardu nuoširdžiai dėkoju dirbtuvėse dirbusioms architektų komandoms, renginio organizatoriui ir moderatoriui architektui, humanitarinių mokslų daktarui VDA Architektūros katedros profesoriui Tomui Grunskiui ir renginyje talkinusiai jo komandai, muziejaus moksliniam darbuotojui ir Merkinės istorinių pastatų ir užstatymų rekonstrukcijų autoriui Žygimantui Buržinskui, recenzentui – Humanitarinių mokslų daktarui, VGTU Architektūros katedros docentui, menininkui Audriui Novickui. Nuoširdžiai dėkoju renginyje dalyvavusiems miestelio bendruomenės nariams, kuriems rūpi Merkinė ir jos ateitis, taip pat savivaldybės merui Algiui Kašėtai, Architektūros skyriaus vedėjai Orintai Lakickienei, pavaduotojui Gintautui Sereičikui, Merkinės seniūnui Gintautui Tebėrai. Linkiu, kad miestelio gyvastingumo svajonės pildytųsi, o ateityje pasiekti rezultatai pasiektų kiekvieno merkiniškio namus ir Merkinę lankančio svečio širdis. Merkinė – Dzūkijos karalienė. Ar sugrąžinsime jai karūną, priklauso tik nuo mūsų pačių.

 
Pradžia Kultūra Ar sugrąžinsime Merkinei karūną?

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien192
mod_vvisit_counterVakar503
mod_vvisit_counterŠią savaitę1263
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3338
mod_vvisit_counterŠį mėnesį6614
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį12768
mod_vvisit_counterViso776220

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 9
Tavo IP: 54.144.82.216
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją