Pradžia

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Šeštadienis, 23 Kovas 2019

Ką slepia Varėnos krašto gelmės? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Giružis   
Pirmadienis, 03 Vasaris 2014 10:38

altPo paskutinio ledynmečio prieš 12 tūkstančių metų upės savo vagose suklostė žvyro, vėjas supustė smėlio kopas, ežeruose susikaupė sapropelis, o pelkėse − durpės. Tačiau yra ir kitų gelmių turtų. Lietuvoje yra 17 rūšių naudingųjų iškasenų, tačiau kol kas naudojami tik 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai. Tai naftos, klinties, dolomito, kreidos, smėlio, žvyro, molio, durpių ir sapropelio.

Svarbiausi ištekliai yra požeminis gėlas vanduo ir statybinės medžiagos. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurios gėrimui naudoja tik požeminį vandenį. Pakanka apie 12 proc. jo išteklių. Turime ir naudingųjų iškasenų, kurių telkiniai surasti, ištirti, bet dar nenaudojami.

O kas glūdi Varėnos krašto gelmėse? Mano kolega Vilniaus universiteto profesorius geologas Gediminas Motuza darydamas gręžinius ilgai tyrinėjo mano tėviškės gelmes ir puikiai žino visas kalvas, klonius ir kaimus, ir kas po jais glūdi. Anot jo, naudingųjų iškasenų telkinių yra kristalinėje Varėnos krašto granito plutoje, kuri glūdi negiliai − nuo 200 iki 500 m. Labai kokybiško granito klodai guli apie Kabelius, Margionis ir Šklėrius. Net buvo tiriama, ar neįrengus šiame granite Ignalinos atominės elektrinės panaudoto radioaktyvaus kuro saugyklos. Nors šios minties buvo atsisakyta dėl nesandarių granito klodų, Romualdas Ozolas sunerimo dėl savo sodybos Margionyse ir Varėnos rajono spaudoje kėlė aliarmą.

Geriausiai yra ištirti geležies rūdos klodai. Pirmą kartą geležies rūda buvo surasta 1973 m. netoli Zervynų kaimo tikrinant magnetinę anomaliją. Stipriausia magnetinė anomalija aptikta prie pat Varėnos. Čia nustatyta keletas magnetito (Fe3O4) telkinių. Vien centriniame telkinyje sodrios geležies (Fe > 45 proc.) rūdos yra apie 142 mln. tonų, o visame telkinyje jos gali būti dar tiek pat. Rūda prasideda nuo 360 m gylio ir tęsiasi bent iki 1100 m. Varėnos apylinkėse yra susekta dar keliolika geležies rūdos sankaupų. Visas šis plotas išskirtas kaip Varėnos rūdos juosta.

Kad grybų kraštas niekada nevirstų panašia rūdos kasykla

Šioje rūdos juostoje buvo nustatyti padidinti kiekiai retųjų žemių elementų cerio ir lantano. Jie yra labai brangūs ir reikalingi šiuolaikinės elektronikos ir telekomunikacijų aukštųjų technologijų priemonėms. Jų koncentracija rūdoje siekia 1 − 2 proc., o šiems elementams tai yra daug, nes retai kur jų randama daugiau. Vilniaus universiteto geologė bakalaurantė Vaida Kirkliauskaitė su prof. Gediminu Motuza, surinkę ir apibendrinę tyrimų duomenis ir atlikę analizę, nustatė galimas šių metalų telkimosi sąsajas su tam tikrais geologiniais vyksmais ir mano, kad šių retųjų žemės elementų sankaupos turi pramoninę vertę. Žinoma, tai kol kas tik mokslinė prognozė. Rasta taip pat radioaktyvaus elemento torio (ir gal būt urano), kuris yra labai perspektyvus ateities atominių reaktorių kuras. Kodėl − jau rašiau knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename“ (2012). Jį naudojant atominės elektrinės nepalieka radioaktyvių atliekų. Varėnos krašte rasta ir pramoninių mineralų − apatito (naudojamo trąšų gamybai) bei žėručio, reikalingo elektrotechnikos ir elektronikos pramonei. 

Netoli Margionių kaimo granito klode rasta vario ir molibdeno rūdos. Tyrimų dar nepakanka, kad galima būtų pasakyti, ar tai telkinys, ar tik šių brangių metalų apraiška. Žemės plutos lūžyje, kuris tęsiasi nuo Ašašnykų ežero iki pro Margionis tekančio Skroblo ir Grybaulios kaimo, iš žemės skverbiasi radioaktyvios radono dujos, apie kurių negerą poveikį žmonėms taip pat rašiau minėtoje knygoje.

Ar kada nors pradėsime šių žemės turtų gavybą? Ji susijusi su nauda ir neigiamais padariniais. Jei pradėtume, kažkam tektų nauda, o vietiniams gyventojams − neigiami padariniai. Tačiau be žemės išteklių gyventi negalime. Tai turtas, kurį turime naudoti tenkindami mūsų poreikius. Jo gavyba sukuria darbo vietas ir papildo valstybės biudžetą mokesčiais. Šiemet į biudžetą iš naudingųjų iškasenų gavybos baigiama surinkti daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių. Statistikos departamento duomenimis, parengtų naudoti Lietuvos gelmių išteklių vertė yra daugiau nei 60 mlrd. litų. Šiuos išteklius privalu apdairiai naudoti, galvojant ne tik apie save, bet ir apie ateinančias kartas. Varėnos krašto turtai dar guli ateičiai. Bet kada nors minėti kaimai ir Varėnos apylinkės gali virsti didele kasykla. Juk taip dažnai pinigai švenčia pergalę prieš vertybes.

Prof. Jonas Grigas

 
Pradžia

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien204
mod_vvisit_counterVakar544
mod_vvisit_counterŠią savaitę2968
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3688
mod_vvisit_counterŠį mėnesį12332
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį18577
mod_vvisit_counterViso841331

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 10
Tavo IP: 54.90.204.233
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją