Pradžia

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Trečiadienis, 23 Sausis 2019

Šimtametę saugo darbštumas ir dzūkiškos dainos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Giružis   
Penktadienis, 26 Liepa 2013 07:53

Mažučiame, pušynuose pasislėpusiame Ūtos kaimelyje visai šalia sienos su Baltarusija gyvenanti Vanda Barcienė – šiemet jau ketvirta šimtmečio slenkstį perkopusi Varėnos krašto gyventoja

Siauras keliukas veda į didelę ir tvarkingą šimtametės senolės sodybą – tarsi gyvybingas šaltinėlis į neišsenkančią dainų jūrą. Prie vartų pasitinkantis ąžuolas mena ne vieną dešimtmetį šios sodybos, o drauge viso pasienio kaimo istorijos.

Prie pačios rūpesčiu statyto namo tarsi nėriniais dailiais medžio ornamentais išdabintos verandos ir pačios rankomis išpuoselėto margaspalvių gėlių darželio svečius svetingai pasitinka pati šių namų šeimininkė. Šalia – dažnai mamą lankantys sūnus Jonas ir marti Jūratė.

Su šimto metų jubiliejumi pasveikinti atvykusius svečius močiutė Vanda sutiko ir išlydėjo dainomis. Belieka tik spėlioti, kiek gražiausių dainų per savo ilgą šimtmečio gyvenimą išdainavo ši gražų balsą turinti moteris.

Su šimtmečio jubiliejumi ją pasveikino, sveikatos ir giedrų dienų palinkėjo, gėlių ir dovanų knygą „Šilų dzūkai“ įteikė Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Mazaliauskienė. Kaniavos seniūnijos seniūnė Janina Pavilonienė, žinodama, kokia daininga jubiliatė, padovanojo Varėnos rajono ir Panočių folkloro ansamblių dainų albumus. Garbaus amžiaus sulaukusią V. Barcienę pasveikino ir VSDFV Varėnos skyriaus vedėja Ona Bražionienė.

Keletas senoje sodyboje praleistų valandų, besiklausant pačios senolės dainų, įdomių prisiminimų bei jos sūnaus Jono įžvalgių pasakojimų, prabėgo akimirksniu. Tarsi išklausėme įdomią Lietuvos istorijos pamoką ir drauge pabuvojome unikaliame liaudies dainų atlikėjos koncerte.

Svetinga jubiliatė sakė mėgstanti bendrauti ir kiekvienas svečias jos namuose yra laukiamas. Gražia dzūkiška šneka močiutė pasakoja savo gyvenimo ir gimtojo kaimo istoriją, pasakojimus tarsi pailiustruodama iš amžių glūdumos atėjusiomis, negirdėtomis dainomis.

„Ūton gimiau, užaugau, cia už vyro išajau ir visų gyvenimų cia gyvenu. Aš buvau Barcytė ir už Barcio ištekėjau. Kunigas mano tėvų kvietė aiškycis, ar mes ne giminės“, – šypsosi.

Vyrą amžinatvėn išlydėjusi prieš dvidešimt metų, senolė savo sodyboje iki šiol tebešeimininkauja viena. Ji – iš ilgaamžių giminės. Šešių vaikų šeimoje buvo ketvirta sesuo. „Visi jau išmirė, cik viena sesuva Matuizose gyvena. Jai dabar – aštuoniasdešimc du metai“, – pasakoja ji.

Senolė užaugino du vaikus. Sūnus Jonas gyvena Kaune, dukra Adelė – gretimame Noškūnų kaime. Ji džiaugiasi turinti keturis anūkus ir keturis proanūkius.

Paklausta, kokią ilgaamžiškumo paslaptį saugo, šimtametė Vanda trukteli pečiais: „Kiba aš žinau? Raikia daug dyrbc, necingėc, būc linksmam visadu. Ir valgyc sveikai“. Senolė lyg tikrą istoriją papasakojo apie sergantį karalių, kuris išgijo kaime paskaldęs malkų ir pavalgęs rūgpienio su bulvėm.

O dirbo ji, kaip pati sako, nuo mažens ir sunkiai. Miške, laukuose. „Kap pradedam nuo rugių pjovimo, paskui – avižos, grikiai, nukasam bulves, tadu su linais dyrbam. Tep iki žiemos“.

Močiutė Vanda buvo darbšti audėja, dešimtis margiausių divonų išaudusi. Ne vieną jų anūkams išdovanojo, kiti sudėti jos medinėje skrynioje, kurią švelniai paglostydama kuparėliu vadina. Buvo ir puiki siuvėja, puošėsi ir šeimą puošė savo pačios siūtais drabužiais. Marti Jūratė sako, kad visai neseniai sijoną pasisiuvo, nors jau ir nelabai mato.

Sūnus Jonas pasakoja, kad mama buvusi griežta ir reikli, jos žodis šeimoje buvo tvirtas. Nepamainoma šokėja ir dainininkė.

Jis, buvęs ilgametis „Šviesos“ leidyklos direktorius, sakė, kad daugelį savybių, kurios jam pravertė gyvenime, paveldėjo iš dzūkiško kaimo, gyvenamosios aplinkos ir tėvų, ypatingai mamos.

„Mamos atmintis ir dabar – kaip jaunystėje. Nedaug jai teko mokslų ragaut – baigė tik pradinę Noškūnų mokyklą. Tačiau rūpesčių ir vargo teko nemažai patirti. Bet mama visada linksma, energinga, optimistė. Ištisai klausosi radijo, domisi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio naujienomis“, – pasakoja sūnus.

Ji gali daugybę kaimo istorijos momentų papasakot. Gyvenimas pasienio kaime iš tiesų nebuvo lengvas. Šis kraštas patyrė lenkų okupacijos grimasas, jis buvo bene pirmasis rusų invazijos į Lietuvą liudininkas. Šimtametė kaip šiandien mena tragiškus 1940-ųjų birželio 15-osios įvykius, kai netoliese esančioje sodyboje buvo žiauriai nužudyta pirmoji Lietuvos okupacijos auka – Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Mena ir pokario neramumus, kai teko jai ir partizanus maitinti. Lenkmetis daugumą Ūtos ir aplinkinių kaimų gyventojų „pavertė“ lenkais – buvo sulenkintos pavardės, tačiau, svarbiausia, lietuvybė išliko širdyje. Šimtametės atmintyje išlikę prisiminimai, kaip Ūtos kaimo žmonės, nupynę vartus, džiaugsmingai laukė Lietuvos kariuomenės.

Netoli namų esantis tvarkingai išravėtas daržas, kur ne tik daržovės, bulvės auga, bet ir braškės noksta, liudija sodybos šeimininkę esant labai tvarkingą ir dar gana stiprios sveikatos.

Senolė sako, kad labai mėgo grybauti ir uogauti. „Dar pernai nuvejau pagrybauc, ale kad jau nelabai matau“.

Ir pati šimtametė, ir jos sūnus su marčia negali atsidžiaugti rūpestinga lankomosios priežiūros darbuotoja Laima, kuri močiutę dažnai lanko, kai artimųjų nebūna šalia.

Šimtametė – tikra lobių skrynia etnografams, nes moka ne vieną šimtą senovinių dainų. Iš senovės atšaukia negirdėtas, jautriausias sielos stygas suvirpinančias dainas, kai dainuoja apie motulę, apie į marčias atiduotą dukterį, apie žuvusį partizaną, sakalėlį ir daugybę kitų.

Ir dabar pačios didžiausios šimtametės močiutės godos – kad Dievas ir visiems žmonėms tiek sveikatos ir metų, kiek jai pačiai atseikėjo, duotų.

Rūta Averkienė

 
Pradžia

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien369
mod_vvisit_counterVakar504
mod_vvisit_counterŠią savaitę1290
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3367
mod_vvisit_counterŠį mėnesį9964
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį13980
mod_vvisit_counterViso806626

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 15
Tavo IP: 54.205.211.87
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją