Pradžia

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Antradienis, 26 Kovas 2019

Skaudžios atminties ir vilties diena PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Giružis   
Penktadienis, 21 Birželis 2013 08:12

Mes gulim po stuobriniais kryžiais,

Įkaltais į ledinę žemę,

Kurią čia pirmąkart sušildo

Atšalę mūsų kūnai.

Mes nebenorim grįžti

Į dieninius gyvųjų reikalus –

Palikit po stuobriniais kryžiais

Baltoj kaip Ostija taigoj

Nepaliestojoj žemėj,

Kuri prisikėlimo būgnais dunda,

Kai krinta artimųjų ašaros...

Palikite mus Viešpaties akivaizdoj... (K. Bradūnas, „Sibiro kapinės“)

Minėjimo metu šį eilėraštį deklamavo buvusi partizanė Zina Bujanauskienė.

Praėjusį penktadienį, birželio 14-ąją, Varėnoje buvo paminėta Gedulo ir vilties diena. Minėjimas tradiciškai prasidėjo Šv. mišiomis Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už kovojusius, kentėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės, po jų eisena pajudėjo prie paminklo tremtiniams, šalia geležinkelio stoties.

Susirinkus prie paminklo, neplanuotai nuaidėjo ilgas, šaižus garsas ir švilpimas, pajudėjo traukinio sąstatas. Kaip sakė Marius Galinis, Varėnos kultūros centro direktorės pavaduotojas, tas garsas daugeliui sukėlė skausmą, sąsają su anais laikais ir visiems tądien susirinkusiems sukėlė šiurpą, nerimą.

Savo kalboje M. Galinis priminė, jog birželio 14-18 d. buvo ištremta 20 tūkstančių žmonių. Buvo tikslas sunaikinti ištisas šeimas, sunaikinti jų patirtį, kultūrinę įtaką. Daug kas dar nežinoma, neatskleista, nepaskaičiuota. O kas paskaičiuos išgyventą skausmą? Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Vytautas Kaziulionis sakė: „Apie tremtį, kalėjimus daug pasakota, kalbėta, bet suprasti gali tik tas, kuris ten pabuvojo. Skaudu buvo tada, skaudu ir dabar“. Jis džiaugėsi, jog vykdomas projektas „Misija Sibiras“ (šiemet ekspedicija vyks į Rusijos Federacijos Tiumenės sritį, kur lankys išlikusius lietuvių tremties ir kalinimo vietų ženklus), jog jaunimas važiuoja tvarkyti kapų, pamatyti tą likusią gyvąją istoriją. Ir sakė: „Ten apie lietuvius jie išgirs tik nuostabiai gerus žodžius, lietuviai buvo gerbiami už toleranciją, tautiškumą“.

Tylos minute buvo pagerbti tie, kurie kovojo, negrįžo, krauju aplaistė Lietuvos žemę; dainas minėjimo metu dainavo „Bočių“ bendrijos ansamblis „Šarma“ ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“.

Buvo džiugu matyti dalyvaujančius ir mažamečius vaikus. Kaip sakė M. Galinis, svarbu, kad mokytojos, auklėtojos supažindintų vaikus su šia mūsų tautos istorija: „Gal iš pradžių bus neįdomu, bet vaikams trupinėliai atmintyje vis tiek liks, galbūt jie paklaus tėvų ar mokytojų, kaip ten buvo, kaip žmones vežė traukinių vagonuose. Taip užaugs patriotai, mylės savo šalį“.

Buvęs Varėnos r. meras Kazimieras Velžys kalbėjo, jog malonu matyti vaikus, jog būtina žinoti savo tautos istoriją: „Ir tai padės suprasti, kas buvo, kas įvyko. Įvyko skaudūs dalykai, bet viskas praėjo, lieka viltis, naujos kartos požiūris, kad niekada nesugrįžtų tokie laikai“.

Minėjimas baigėsi žvakučių uždegimu ir „Šarmos“ ansamblio daina prie kryžiaus šalia buvusios Varėnos KGB būstinės.

xxx

Mano senelis 6 metus kalėjo Magadano aukso kasyklose. Kai man buvo 5 m., jis mane ir brolį išmokė dainą - Kauno saugumo pogrindy, tarp raudonųjų sienų/ sėdėjo jaunas kalinys, ir leido liūdnas dienas./ Jo draugai lošė kortomis, ir patylom kalbėjo,/ o jų akyse neviltis beviltiškai žibėjo./ Namuose likusi viena, jo žmona mylimoji,/ prie vartų motina sena, su sielvartu kovojo./ Norėčiau žmoną pamatyt, nors paskutinį kartą,/ ir išbučiavęs jos akis, slapčia pranykt už vartų./ Staiga liūdnąsias jo mintis, sargybinis nutraukė,/ žiauriu balsu į tardymą, skubiai išeiti šaukė./ O ten per tardymus žiaurius, jį mušė ir kankino,/ norėjo jį priverst išduot, draugus kur laisvę gina./ Likimo broliai ir draugai, turėkim šviesią viltį,/ dar Geležinis vilkas kauks, trispalvei teks pakilti.

Ją iki šiol pamenu, kaip ir tas emocijas, kurias sukeldavo paskutiniai dainos žodžiai, nors tuomet ir nevisai supratau jų reikšmę bei prasmę.

Senelis kartais klausdavo – koks aukščiausias Kauno pastatas, iš kurio matosi Sibiras? Ir pats su šypsena atsakydavo - KGB požemiai. Nepadarysime birželio 14-osios nei džiugia, nei laiminga, ji ir neturi būti tokia. Senelis, kariavęs II Pasauliniame kare, slėpęs partizanus, patyręs visus baisius ir skausmingus kalėjimo bei tremties išgyvenimus, mums – vaikams ir anūkams, savo pasakojimais ir teigiamu požiūriu į gyvenimą įkvėpdavo viltį, jog bus kitaip ir bus tik geriau.

Eglė Stirbienė

 
Pradžia

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien388
mod_vvisit_counterVakar533
mod_vvisit_counterŠią savaitę921
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3991
mod_vvisit_counterŠį mėnesį14276
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį18577
mod_vvisit_counterViso843275

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 12
Tavo IP: 54.198.92.22
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją