Pradžia Nelaimės ir nusikaltimai Smurtas šeimoje: pagalba yra, ieškokit jos

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Ketvirtadienis, 24 Sausis 2019

Smurtas šeimoje: pagalba yra, ieškokit jos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Giružis   
Trečiadienis, 29 Sausis 2014 14:18

altDažniausiai matome fizinio smurto šeimose padarinius. Bet smurtas ne visuomet yra matomas, ne visada tai yra tik asocialių šeimų bėda. Ir galbūt ne visi žinome, jog smurtas būna ne tik fizinis, bet ir ekonominis, psichinis, seksualinis. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų – moterys

Smurtauja ne tik asocialai

Praėjusią savaitę per visą Lietuvą nuvilnijo pasipiktinimo banga, kai garsus dizaineris sumušė žmoną; 2013 m. vasarį itin skaudi nelaimė įvyko Klaipėdos rajone, kai 4 vaikų mamą mirtinai sumušė vyras; gegužės mėnesį Seimo narys E. Vareikis sumušė žmoną – tai tik keli smurto artimoje aplinkoje pavyzdžiai.

 

Pamažu smurtas mūsų visuomenėje tampa ne tokiu toleruojamu - pastaraisiais metais vis gausėja prevencinių renginių, kurie skirti mažinti smurtą artimoje aplinkoje, į veiklą įsitraukia vis daugiau žinomų žmonių, kurių įtaka daliai visuomenės gana didelė ir reikšminga.

Džiugu, kad pamažu keičiasi ir žmonių nuomonė, juk dar dažnai galime išgirsti: „Jei myli, tai muša“, „matyt buvo už ką“, „pati kalta“. Ir labai dažnai būtent visuomenės nuomonės smurtautojų aukos bijo kur kas labiau nei kumščių.

Situacija Varėnos rajone

2013 metais Varėnos rajone buvo pradėti 65 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų tik 26 pasiekė teismą. 2013 m. nukentėjo 13 vyrų, moterų - 45.

Varėnos r. PK Prevencijos poskyrio viršininkas Laimis Gaurys pasakojo, jog rajone buvo moterų, kurios pačios kreipėsi, ieškojo pagalbos, važiavo į SPC, tačiau nedaug.

L. Gaurys sakė, jog policijos pareigūnai visuomet pasiūlo, kur galima kreiptis, kad specialistai susisiektų, bet - labai mažai norinčių. Pasak pareigūnų, tam įtakos turi viešumo baimė, taip pat – Varėnos r. dažniausiai tai yra asocialios šeimos, kuriems kreipimasis į policiją yra antros pusės pagąsdinimas.

Pareigūnai pasakojo, jog Varėnos r. daugiausia iškvietimų vyksta po 10 mėnesio dienos, kai gaunamos pašalpos ar išmokos.

Po įstatymo įsigaliojimo iš namų eina ne moterys, o vyrai – jiems būna skirti įpareigojimai gyventi skyrium, nesiartinti. Tačiau, kaip pasakojo L. Gaurys, realiai tai neveikia: „Pareigūnai gali sužiūrėti, ar smurtautojai laikosi šių nurodymų, bėda ta, kad moterys pačios atgal priima smurtautojus, gailisi jų. Iš kitos pusės - kaimuose gyvenantys žmonės ūkius laiko, išvežus vyrą moteris lieka viena dvi paras, be pagalbos“.

Kaip pasakojo Elena Kotienė, Varėnos r. PK organizacinės grupės vyresnioji specialistė, dažnai, kai abi pusės iškviečiamos į apklausą, ikiteisminis tyrimas būna nutrauktas, kadangi žmonės jau būna susitaikę. „Tačiau vien tik ikiteisminis tyrimas atima daug laiko, daug pareigūnų darbo - įvairių dokumentų rinkimas, o paskui - paprastai nutraukiama, viskas veltui“, - kalbėjo E. Kotienė.

L. Gaurys džiaugiasi, jog po Įstatymo priėmimo jaučiasi pagerėjimas - smurto artimoje aplinkoje skaičius sumažėjo ženkliai.

Gelbsti įstatymas

2011 m. gruodžio mėn. Lietuvoje įsigaliojo „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“ (toliau - Įstatymas), po jo priėmimo policijoje iškart buvo pradėti registruoti milžiniški skaičiai – vien pirmąjį mėnesį buvo gauti 3483 pranešimai. Šio įstatymo pagrindinė paskirtis – prevencinė, padėti smurto aukai iškart, tuo momentu. Kai kuriems smurtautojams užtenka, kad policija pasibeldžia į duris, kad sureaguoja aplinkiniai žmonės, nes ne visi nori, kad apie tai, kas vyksta namuose žinotų kaimynai, giminės ar bendradarbiai. Daug įtakos turi ir bausmės baimė, kartais to užtenka, kad elgesys pasikeistų. Šis įstatymas buvo reikalingas ir yra žengiama teisinga linkme, tačiau iki galo problema visgi nėra išspręsta.

Specializuotos pagalbos centrai

Lietuvoje veikia 16 Specializuotos pagalbos centrų (SPC). Įsigaliojus šiam įstatymui policijos pareigūnai, gavę iškvietimą dėl smurto atvejo artimoje aplinkoje, privalo informuoti nukentėjusį asmenį apie galimybę gauti pagalbą ir su nukentėjusio asmens žinia perduoti teritoriniam SPC nukentėjusio asmens kontaktus. Tokiu būdu SPC konsultantai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu (telefonu, el. paštu ar tiesiogiai), kad galėtų pasiūlyti pagalbą, kadangi neretai smurto artimoje aplinkoje auka yra įgąsdinta, nežino, kur kreiptis, kokias turi teises ir kokią pagalbą gali gauti. Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, kartu su juo yra sudaromas individualus pagalbos priemonių planas.

Reikia pabrėžti, kad tai - nevyriausybinės organizacijos, pačios ieškančios finansavimo, bendradarbiavimo partnerių, tai daugiausia yra savanoriška veikla, kai dirbama nepaisant darbo valandų ir savęs.

Alytaus miesto moterų krizių centre dirba dvi moterys, šiuo metu – ir be jokio finansavimo. Čia teikiama įvairiapusė pagalba nuo smurto nukentėjusioms moterims, konsultacijos telefonu, psichologinė pagalba. Organizacija vykdo aktyvią veiklą bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio moterų organizacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja projektinėse veiklose, prisideda prie dokumentų, susijusių su moterų teisių gynimu parengimo.

Organizacijos vadovė Angelė Barauskienė pasakojo, jog patyrusi smurtą moteris būna išsigandusi, sutrikusi ir dažnai tuo momentu nesuvokia, kokios pagalbos ji nori ir ar jos reikia. Todėl policininkų prašoma, kad moterims būtų paliekami lankstinukai su kontaktiniais numeriais, adresais, kad jos žinotų, kur gali kreiptis.

SPC darbuotoja sakė, jog iš Varėnos rajono labai mažai moterų kreipiasi, itin mažas skaičius. Kodėl taip yra – sunku pasakyti.

Džiugu tai, jog yra moterų, kurios pasinaudoja pagalba, išdrįsta keisti gyvenimą, bėgti nuo smurtautojo, šie atvejai džiugina. Ir liūdna tai, kad kaimuose smurto yra gana daug.

Smurtas – ne tik fizinis

Fizinis. Dažniausios formos: kūno žalojimas; fiziškas trukdymas bandyti išeiti iš namų; uždarymas patalpoje; turto gadinimas.

Psichinis - pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai. Pvz.: žemina kitų akivaizdoje, šantažuoja, įžeidinėja, grasina moteriai ar vaikams, draudžia susitikti su draugais, bendrauti su artimaisiais, kontroliuoja, kaip moteris rengiasi.

Seksualinis. Verčia mylėtis, kada moteris to nenori. Seksualinis smurtas šeimoje dažniausiai pasireiškia tokiais bruožais: su moterimi elgiamasi, kaip su sekso objektu, vertimas lytiškai santykiauti prieš jos valią.

Ekonominis - neleidžia ar kitaip trukdo susirasti darbą, siekti išsilavinimo, neduoda pinigų net būtiniausioms išlaidoms, gadina moters daiktus, atima uždirbtus pinigus ir pan. Dažniausios ekonominio smurto formos: neleidimas moteriai dirbti; pinigų atėmimas, vertimas prašyti pinigų savo ir šeimos reikmėms. Tai sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime.

Ką daryti, jei susiduri su smurtu?

Smurtas prieš moterį yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Kreiptis pagalbos – normalu. Psichologinį, fizinį, lytinį ar ekonominį smurtą patyrusi moteris gali rinktis – nieko nedaryti, stengtis pakeisti situaciją ar nutraukti smurtinius ryšius.

Nesvarbu, kur gyvena, kokių protinių gebėjimų, kokio išsilavinimo, kokios emocinės būklės yra asmuo, smurto naudojimas yra nepateisinamas.

Ką galime padaryti mes?

Mūsų visuomenėje iki šiol smurtas yra dalinai pateisinamas, į tai, kas vyksta šeimose, linkę užsimerkti, nereaguoti daugelis mūsų. Įsivaizduojame, kad tai tik asocialių šeimų bėda. Bet – smurtas naudojamas ir prieš išsilavinusias, prieš daktares ar mokytojas, tai vyksta ir pavyzdinėmis laikomose šeimose.

Viskas prasideda nuo mūsų – tokiai moteriai reikia ne moralizuojančių, kaltinančių žodžių, o specialisto patarimo, pagalbos.

Įstatymas jau priimtas, veikia, reikia, kad ir visuomenė kartu su policija veiktų vieningai. Juk dar esame linkę užkelti smurtautoją ant pjedestalo (ir garsusis dizaineris per televizijas guodėsi). O ką gi daryti, kad jis nesimuštų (negrasintų, nesityčiotų)? Galbūt būtent į tai turėtų būti kreipiamas dėmesys – ne ką daryti sumuštai, bet kaip padaryti, kad smurto būtų mažiau?

Jei žinote, kad kaimynė, giminaitė ar tiesiog pažįstama mušama (ar skriaudžiama kitomis smurto rūšimis), bet nieko nedarote, kaip pavadinti tą abejingumą? Tas abejingumas - pateisinimas smurtautojui.

Iškalbingi skaičiai

2013 m. iki gruodžio 1-osios Lietuvoje užregistruota daugiau nei 19 000 pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (2012 m. - 18 268), pradėti 8337 ikiteisminiai tyrimai (2012 m. - 7586). 2013 m. per 10 mėn. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, kaip ir 2012 m., didžioji dauguma nukentėjusiųjų yra moterys - 6945 (2012 m. - 6494), 947 - vyrai (2012 m. - 721), 618 - vaikai (2012 m - 637).

Pagalba

Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Praneškite policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt arba pasitikėjimo telefonu (8 310) 31 666.

Kreipkitės nemokamu telefonu 8 800 66 366 (kasdien 10–21 val.).

Pagalba internetu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Kreipkitės į Alytaus miesto moterų krizių centrą telefonu (8 315) 71 170, mob. 8 645 45 287, Topolių g. 10-18, LT- 63342 Alytus.

Dėl asmens apsaugos nuo smurto klausimais taip pat galima kreiptis į Varėnos r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininką Laimį Gaurį, telefonu (8 310) 32 216.

 

Eglė STIRBIENĖ

 
Pradžia Nelaimės ir nusikaltimai Smurtas šeimoje: pagalba yra, ieškokit jos

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien174
mod_vvisit_counterVakar452
mod_vvisit_counterŠią savaitę1547
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3367
mod_vvisit_counterŠį mėnesį10221
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį13980
mod_vvisit_counterViso806883

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 7
Tavo IP: 54.172.221.7
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją