Pradžia Sveikata Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

„Giružis“ - Varėnos krašto bendruomenės laikraštis

Šiandien:_Trečiadienis, 12 Gruodis 2018

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Živilė   
Penktadienis, 30 Lapkritis 2018 08:37

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.  Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“. Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

alt

Kulinaras Alfas Ivanauskas džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos.

Priklausoo nuo mūsų
PSO 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata – tai ne tik ligų ar fi zinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fi zinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų. „Geriausia, kai asmuo turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos ir artimųjų santarvei ir sveikatai, pasirinkimą darbo, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui ir sveikatai, įskaitant ir fi zinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptum priklausomu nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė. 
Būtinas didesnis dėmesys
Lietuvos higienos instituto duomenys byloja: labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas pranešime spaudai yra pastebėjęs, kad šios problemos kyla ne tik dėl genetikos, bet ir dėl pacientų gyvenimo būdo – net ir turintieji genetinį polinkį susirgti gali išvengti šių ligų praktikuodami sveiką gyvenseną. Akcentuojama, kad sveika mityba netgi mažina geno varianto, didinančio cholesterolio koncentraciją kraujyje, poveikį. Užsienyje atlikti tyrimai byloja, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, nerūko, saikingai vartoja alkoholį, valgo pakankamai vaisių ir daržovių gyvena vidutiniškai keturiolika metų ilgiau. Ir Lietuvoje populiarėjantis sveiko gyvenimo būdas rodo teigiamą tendenciją rūpinantis savo sveikata. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu praėjusiais metais atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad fi ziniam aktyvumui dėmesio skiriama nepakankamai: 6 iš 10 (56 proc.) respondentų teigė bent retkarčiais sportuojantys, besimankštinantys. 39 proc. nurodė, jog niekada to nedaro. Didžioji dalis (85 proc.) respondentų nurodė užsiimantys kita aktyvia fi zine veikla, pvz., važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, aktyviai vaikšto ir pan. 15 proc. teigimu, jie tokia veikla neužsiima.
Reikalingas kompleksas
Lietuvoje žinomas kulinaras, kulinarinio projekto „Virtuvės mitų griovėjai“ idėjinis vadas, kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas pastebėjo, kad pastaruoju metu tampa ypač madinga kalbėti apie sveiką mitybą. Kulinaras teigia: gerai, kad žmonėms ne tas pats, ką jie valgo, nes skrandis nėra šiukšliadėžė, tačiau rūpinantis savo sveikata neužtenka pasirinkti sveiką, subalansuotą mitybą – ją būtina derinti su aktyviu gyvenimo būdu. Kulinaras džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos. 
„Nereikia klaidingai manyti: jeigu jau valgau sveikai, mažiau riebalų, cukraus, mažiau druskos, būsi sveikas. Nė velnio. Sveikas būsi tada, kada būsi psichologiškai stabilus ir tvirtas. Sveika mityba – tai apskritai gyvenimo būdas – kiek žmogus praleidžia laiko lauke, kiek yra fi ziškai aktyvus“, – samprotavo pašnekovas, pridūręs, kad jis pats renkasi pasivaikščiojimą ilgomis distancijomis. 
Rinktis yra iš ko
Panašiai kalbėjo ir pramogų pasaulio atstovas, 35-erių metų renginių vedėjas Remigijus Žiogas, kuris niekada nėra bandęs nei svaigalų, nei rūkalų. „Man sveikas gyvenimo būdas yra sveika subalansuota mityba ir reguliarus sportas. Tačiau sveikame kūne turi būti ir sveikas protas, todėl niekada nenustoju jo lavinti – šiemet įstojau į  Klaipėdos universitetą, tęstinių studijų skyrių, andragogikos specialybei įgyti. Nuolat skaitau knygas ir vis ko nors mokausi“, – patirtimi dalijosi R. Žiogas. Pašnekovai pastebėjo, kad tie, kurie nusprendžia sveikai gyventi, ieško tam galimybių, o kas nenori – priežasčių. Juk nieko nekainuoja pasivaikščioti su draugais ar vaikais, nueiti į parduotuvę pėsčiomis. Visuomet galima rasti nemokamų sveikatingumo renginių, pvz.: tai-či mankštos, bėgiojimo, šiaurietiško ėjimo, šokių pamokų. 
Sveika mityba nėra prabangi
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesistengiama sveikai maitintis, įvardijamas lėšų trūkumas – esą, sveikai maitintis yra per brangu ir per sudėtinga. „Mitas, kad sveika mityba brangi. Sveikas maistas – tai paprasti, natūralūs produktai, vadinasi, ne per daugiausia ir kainuojantys. Nebūtina kiekvieną dieną valgyti avokadus, triušieną ir antieną, bet reikia daugiau galvoti apie tinkamus derinius ir neprisikimšti per daug. Pagrindinis lietuvių žudikas – per didelis maisto vartojimas. Valgome kelis kartus per dieną ir gausiai“, – pastebėjimais pasidalijo žinomas kulinaras A. Ivanauskas. Pašnekovas pridūrė: subalansuoti mitybą galima ir pasirinkus paprastus, visiems puikiai pažįstamus produktus, kuriuos su malonumu valgys ir vaikai. Jei kasdien valgytumėte vien ekologiškus vaisius, daržoves ir kruopas, tai nereikštų, jog maitinatės sveikai. Sveikas maistas priklauso ir nuo to, kaip jis paruoštas – maisto gamybos būdas lemia iki 50 proc. patiekalo maistinės vertės. Pavyzdžiui, perkeptos ar pervirtos daržovės netenka savo maistinės vertės ir vien todėl, kad tai – vis dar daržovės, nereiškia, jog valgome sveikai. Tas pats vyksta ir su kitais produktais. A. Ivanauskas prioritetą teikia kepimui garuose, ne riebaluose. 
 
PSO duomenimis, mūsų sveikatai įtaką daro:
• 10 proc. – medicina ir jos pasiekimai;
• 20 proc. – paveldimumas;
• 20 proc. – gyvenamoji aplinka;
• 50 proc. – gyvenimo būdas.
 
 
altProjektas „Gyvenimo kokybė-mūsų pačių rankose" finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis

 

 
Pradžia Sveikata Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Vieta Jūsų reklamai

Čia galėtų būti Jūsų reklama
Galimi skydelių matmenys: 160x80 px

Reklama

Lankytojai

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien168
mod_vvisit_counterVakar514
mod_vvisit_counterŠią savaitę995
mod_vvisit_counterPraeitą savaitę3066
mod_vvisit_counterŠį mėnesį4670
mod_vvisit_counterPraeitą mėnesį13076
mod_vvisit_counterViso787352

Šiuo metu naršo (20 minučių duomenys): 9
Tavo IP: 34.228.41.66
,

Klausimėlis

Kurį metų laiką mėgstate labiausiai?
 

Rėmėjai

Dėkojame rėmėjams:
Reklaminis skydelis

Svetainę kūrė: D. Blažukienės Kompiuterių studija „Alfakompiuteriai“ - kompiuterių remontas, svetainių kūrimas, apmokymai ir paskaitos

Joomla! yra atvirojo kodo programinė įranga, kuriama ir platinama taikant GNU/GPL licenciją