Nederlius ūkininkus varo į neviltį

0
158

Antri metai iš eilės Varėnos rajono ūkininkai negali pasigirti gerais ir pelningais ūkininkavimo rezultatais. Su kiekvienais metais vis ilgiau užsitęsianti sausra padaro neatitaisomų nuostolių. Tokie alinantys karščiai nedžiugina nei augalininkyste, nei gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų. Šie metai Varėnos ūkininkams – ne išimtis. Neužtenka, kad derlius prastas, tai dar ir grūdų supirkimo kainos veda į neviltį. Ūkininkai piktinasi, kad grūdų supirkimo kainų kelti niekas neskuba, tačiau perdirbėjai labai greiti kelti maisto produktų kainas, argumentuodami tuo, kad ūkininkams šie metai buvo labai prasti, derliumi pasigirti mažai kas gali

Živilė Puidokaitienė

Sudėtinga situacija
Praėjusiais metais Varėnos rajone birželio mėnesį taip pat buvo paskelbta ekstremali situacija, nes 80 proc. pasėlių jau buvo žuvę ir joks lietus negalėjo sugrąžinti pasėlių. Norėdamas įvertinti sausros padarinius tuo metu Varėnos rajone lankėsi Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Šiemet Varėnos rajono žemdirbiai buvo iniciatoriai, kad rajone būtų paskelbta ekstremalioji padėtis – čia per porą mėnesių lijo vos tris kartus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė teigė, kad ūkininkams šiemet labiausiai nepasisekė su vasarojumi, ankštinės kultūros praktiškai skirtos tik lėkščiavimui. „Keista situacija, nes avižos lyg ir buvo pradėjusios dygti, po mėnesio pradėjo dygti kitos. Ūkininkai nežinojo, ką daryti – kulti jas, ar ne, nes žalias grūdas susimaišo su subrendusiu ir nieko gero neišeina. Tikrai liūdna padėtis. Ūkininkai žiūrėjo, kad bent sėklai užtektų, kad nebūtų visiškas minusas“, – sudėtingą situaciją komentavo D. Karalevičienė.
Lygindama praėjusius metus su šiais metais, asociacijos vadovė užtikrina, kad šiemet padėtis yra kur kas sudėtingesnė: „Praėjusiais metais sausra atėjo daug vėliau nei šiais. O ir lietaus sulaukdavo jei ne vienas rajono šonas, tai kitas. Šiemet lietaus nesulaukė nė vieni rajono ūkininkai. Net ir dabar kritulių kiekis dar neatmirkė žemės. Juokiamės, kad kai palyja, atrodo, jog prasiskyrė žemė, drėgmę pasiėmė kažkas, kam reikia, ir vėl žemė užsivėrė“. D. Karalevičienė pasvarsto, kad jei ir ateityje laukia tokia sausra, tai reiks konsultuotis su mokslininkais, galbūt būtų galima išvesti kokias nors kultūrines veisles, kurios būtų tinkamos auginti, atsižvelgiant į tokias sąlygas. „Esu girdėjusi ir tokių pasakymų, kad Varėnos rajone išvis neapsimoka būti žemdirbiais, juk tokios prastos žemės, kam dar užsiimti. Pikta dėl tokių komentarų. Juk pas mus rajone yra 2 tūkst. ūkininkų, o su šeimomis jie sudaro 4 tūkst. Tai kur jiems visiems pasidėti? Juk neis visi į Darbo biržą“, – apmaudo neslėpė asociacijos vadovė.
D. Karalevičienė, prakalbusi apie valstybės skiriamą kompensaciją, apgailestavo, kad praėjusiais metais buvo paskubėta su sprendimu pirmumo teisę suteikti gyvulininkystės ūkiams: „Pagalvojome, kad gyvulys yra gyvas organizmas, juk jų visų neišskersi. Taip valdžia ir pasigavo šiuos mūsų žodžius, todėl žemdirbiams atiteko tik labai maža dalis piniginės paramos. Taip pat akivaizdu, kad dideli pinigai buvo laikomi Žemės ūkio ministerijos iškėlimui į Kauną, tikiuosi, kad atėjus naujam Prezidentui ir naujam ministrui, ši absurdiška situacija pasikeis ir pinigai nebus išmetami į balą“, – vylėsi asociacijos vadovė.

Derlius nedžiugina
Dvarčių kaime ekologiška žemdirbyste užsiimantis Gediminas Baublys šiemet nusiteikęs ne itin optimistiškai ir teigia, kad nieko gero pasakyti negali. Pasigirti geru derliumi taip pat neišeina. Anot ūkininko, nors žieminiai javai geresni, bet vasarojus daug blogesnis nei praėjusiais metais: „Tai pas mus dar ekologinis ūkis, truputį kitaip, o tie, kurie patręšė savo dirvas, tai dar labiau išdegino“.
Vis dėlto, G. Baublio nuomone, čia ne vienintelė problema, blogiausia, kad net kvietrugių neperka, nėra kam įsiūlyti. Neužtenka, jog ir kaina nukritusi beveik 100 eurų, tai dar ir parduoti nėra kam. „Antri metai tokie prasti, tuoj išeisim ir iš sėklos, ir iš pinigų. Baisu pagalvoti apie ateitį, kas bus, jei ir ateinančios vasaros bus tokios, ar nereikės išeiti pakėlus rankas į viršų“, – apie liūdnas ateities prognozes kalbėjo ūkininkas.
G. Baublio teigimu, 2017 m. buvo rekordinis derlius, pernai metų derlius buvo tik trečdalis 2017 m. pajamų, šiemet metai panašūs, tad, anot ūkininko, reikia trejų metų, kad atpirktų vienerius metus, tad kokia dar gali būti kalba: „Negali daryti jokių investicijų, apie plėtrą ir modernizaciją negali būti net jokios minties. Apsirūpini tik būtiniausiais maisto produktais“.
Paklaustas apie kompensacijas, ūkininkas negailėjo kritikos mūsų valstybės politikams. „Už savo 90 ha gavau 420 Eur. Kokia gi čia kompensacija? Padaro tokį ažiotažą, kad atrodo visiems ūkininkams, nukentėjusiems nuo sausros, padengia nuostolius. Tik kiršina žmones, daugiau nieko. Cirkus kažkokius daro. Dabar jau vėl pasigirdo kalbos, kad gali brangti kai kurie produktai, nes labai prastas derlius. Tai kas čia tokią politiką daro? Ar derlius geras – brangsta produktai, ar derlius prastas – vis tiek produktai brangsta“, – savo įžvalgomis dalijosi G.Baublys.
Anot ūkininko, dar vienintelė paguoda yra išmokos už žemę. Apie piniginę paramą iš rajono savivaldybės taip pat nėra ko tikėtis. G. Baublio nuomone, savivaldybė pati savo reikalų nesusitvarko, tai ko jau jiems, ūkininkams, tikėtis. Juk ir savivaldybė gyvena iš valstybės malonės.

Supirkėjai „tąso“ nervus
Žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“, įsikūrusios Puodžių kaime, Jakėnų seniūnijoje, Varėnos rajone, vadovas Vytautas Ramanauskas viso javapjūtės derliaus dar nedrįsta vertinti, tačiau patvirtina, jog užsitęsusi sausra padarė daug nuostolių. „Nupjovėm žieminius rugius, vasarinius kviečius nuėmėm. Žieminis derlius mažesnis nei galėjo būti, nes labai smulkus grūdas. Iš 1000 prikultų tonų – 100 tonų atrinkta smulkių grūdų, kurie yra netinkami, nes neatitinka reikalavimų, tad praktiškai nueina į atliekas“, – teigė ŽŪB „Tėviškė“ vadovas.
Anot V. Ramanausko, šiuo metu yra tvarkomi šiaudai, tvarkomos dirvos žiemkenčių sėjai. Taip pat dar liko 300 ha avižų, mat jos per sausrą buvo labai uždžiovintos, o kai palijo, davė atžalas, todėl jas bus galima nuimti maždaug po dviejų savaičių: „Žiemkenčiai truputį geresni nei praėjusiais metais, tik vasarojus silpnokas, žirnių nenuiminėsim, nes visai sunyko“.
Paklaustas apie supirkimo kainas, ŽŪB „Tėviškė“ vadovas atviravo, kad javapjūtės pradžioje supirkėjai visuomet „patąso“ nervus: „Šiuo metu kainos pradėjo važiuoti žemyn, o kiek tai tęsis, sunku pasakyti. Tad ir javapjūtės rezultatus sunku prognozuoti, nes dar nuo daug veiksnių gali priklausyti. Javapjūtės pradžioje žieminių rapsų kaina buvo 365-360 Eur už toną, o dabar kaina nukrito iki 340 Eur/t“. V. Ramanauskas neslepia, jog grūdų pirkimo kainos kyla ne taip greitai kaip maisto produktų, mat perdirbėjai labai greiti viską pabranginti, tačiau ūkininkams padėti ir didinti grūdų supirkimo kainas nėra tokie greiti.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: