Menininkai Piekurai ir Kuršių kaimas

0
12

Menininkų Piekurų šeima – Igoris Piekuras (1935-2006), Marija Teresė Rožanskaitė (1933-2007), jų sūnūs Gediminas ir Marijus su žmonomis turi nusipirkę sodybą Varėnos rajono Kuršių kaime, prie Brastos upelio. Ten šeima praleisdavo visas vasaras. Ten užaugo du sūnūs, keturi anūkai, ten radosi reikšmingiausioji I. Piekuro palikimo dalis ir garsiausios Marijos Teresės Rožanskaitės instaliacijos.
Dailininkas Igoris Piekuras gimė 1935 m. kovo 18 d. Minske. Nuo 1945-ųjų gyveno Vilniuje. 1959 m. baigė tapybos fakultetą tuometiniame Valstybiniame dailės institute. Daugiau kaip 40 metų dirbo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos mokytoju. Nuo 1966 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Pagrindinės I. Piekuro kūrybos kryptys – teminiai paveikslai, portretai ir peizažai, kurie ne kartą buvo įvertinti garbingais apdovanojimais. 1985 m. dailininkui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. Tapytojo paveikslai su nuostabiais Dzūkijos ir Kuršių kaimo peizažais, kaimo žmonių portretais ne kartą buvo eksponuojami Varėnos kultūros centro parodų salėje. I. Piekuras mirė 2006 m. lapkričio 11 d.
Marija Teresė Rožanskaitė gimė 1933 m. kovo 18 d. Linkuvos miestelyje (Pakruojo r.). 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Sibirą. 1947 m. kartu su mama pabėgo iš tremties Altajuje ir grįžo į Lietuvą. 1953 m. baigė Juozo Naujalio meno mokyklą Kaune. 1953-1959 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1958 m. ištekėjo už kurso draugo tapytojo Igorio Piekuro. 1968-2001 m. Marija Teresė Rožanskaitė dirbo mokytoja eksperte Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J. Vienožinskio dailės mokykla). Nuo 1966 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tais pačiais metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Jos kūryba įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu. M. T. Rožanskaitė didelio palaikymo sulaukdavo iš savo šeimos – vyro I. Piekuro, sūnų – tapytojo Marijaus ir skulptoriaus Gedimino. Kartu jie surengė ne vieną parodą. Menininkė mirė 2007 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje.
Į Piekurų sodybą Kuršių kaime suvažiuodavo dailininkų draugai, meno žmonės, kolegos bei šiaip meno gerbėjai, kuriems buvo įdomūs Piekurų darbai, jų instaliacijos gamtoje, po Dzūkijos dangumi. 2003 m. menininkai vietos gyventojams padovanojo įsimintiniausią tų metų vasaros įvykį – meno akciją „Keturiese be sienų“ (pavadinimas toks, nes dailininkai – keturi, ir meno kūrinius jie rodė gamtoje). Dailininkai prikalbino Kuršių bei aplinkinių kaimų žmones tapyti paveikslus. Aprūpino juos dažais, teptukais ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Išbandyti savo meninius sugebėjimus išdrįso vienuolika žmonių. Jie piešė angelus, žirgus, tėviškės vaizdus. Tądien Piekurų sodyboje viešėję meno mylėtojai galėjo apžiūrėti ne tik profesionalių dailininkų, bet ir kaimo žmonių pieštus paveikslus.
Menininkų Piekurų iniciatyva 2004 m. pusšimtis Kuršių, Čebatorių, Daržininkų ir Senųjų Naniškių kaimų gyventojų nutapytų paveikslų buvo eksponuojami Varėnos kultūros centro parodų salėje.
2016 m. įspūdinga Marijaus Piekuro tapybos darbų paroda buvo eksponuojama Varėnos rajono savivaldybės pirmojo aukšto fojė.
Varėnos viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomas rajono savivaldybės lėšomis išleistas lankstinukas „Varėnos rajono kaimo bendruomenės kūryba 2005“, supažindinantis su Kuršių kaime menininkų Piekurų vykdytais kūrybiniais projektais. Lankstinuke pateikiami Kuršių ir aplinkinių kaimų gyventojų piešti paveikslai.
Straipsnius apie Piekurų šeimos projektus Kuršių kaime bei menininkų darbų parodas spausdino respublikos periodiniai leidiniai („Valstiečių laikraštis“, „Respublika“, „Veidas“, „7 meno dienos“, „Kultūros barai“, „Lietuvos rytas“, „Literatūra ir menas“, „Dienovidis“, „Mokslo Lietuva “ ir kt.) bei rajono laikraščiai „Giružis“ ir „Merkio kraštas“. Šių publikacijų kopijos kruopščiai surinktos ir saugomos bibliotekos kraštotyros fonde.

Parengė
Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia