Sportas

Pasaulio čempiono plaukimo pamokos

18 gruodžio, 2020

492

„Auksine žuvele“ vadinama varėniškė Ieva Jurkūnaitė
treniruojasi Ukrainoje, kur ją plaukimo paslapčių moko pasaulio čempionas Dimitrij Krajevskij

Lietuvos vaikų ir jaunučių plaukimo pirmenybėse, vykusiose Klaipėdoje, sėkmingas Varėnos plaukikių startas pradžiugino šios naujos Varėnoje sporto šakos gerbėjus, tačiau jie pasigedo kitos jaunosios plaukikės – Ievos Jurkūnaitės. Ieva buvo geriausia pirmenybių plaukike analogiškose šalies žiemos vaikų plaukimo pirmenybėse metų pradžioje, sausio mėnesį, Šiauliuose. Įvairiose plaukimo rungtyse ji iškovojo 5 aukso ir vieną sidabro medalį.
„Giružiui“ pavyko susiekti su Ieva ir ją pakalbinti. Paaiškėjo, kad Ieva šį rudenį išvyko iš Varėnos kartu su šeima ir šiuo metu gyvena Ukrainoje, Kamiansko mieste, o kartu lanko ir plaukimo treniruotes, kur ją treniruoja pasaulio čempionas Dimitrij Krajevskij

Kodėl išvykai iš Lietuvos, palikai mokyklą, baseiną ir draugus? Ar nebuvo gaila?
Žinoma, kad gaila. Taip jau nutiko, kad mano tėtis pasirašė kontraktą treniruoti Kamiansko vyrų krepšinio komandą ir mūsų šeima nusprendė, kad turime būti kartu. Todėl ir išvykome į Ukrainą.
Ir kaip tau Ukrainoje sekasi mokslai, plaukimas?..
Atvykus į Kamiansko miestą jau antrą dieną tėtis nuvedė mane į baseiną ir supažindino su naujuoju treneriu, plaukikėmis. Buvo labai nedrąsu, nes aš nemoku nei rusų, nei ukrainiečių kalbų, o plaukikės silpnokai kalba angliškai, bet treneris ir kitos plaukikės mane priėmė labai draugiškai. Bandome vieni kitus suprasti – mokomės kalbų.
Užsiminei apie naują trenerį, drauges, ką gali papasakoti apie juos?
Man pasisekė, patekau tikrai į gero trenerio rankas. Mano dabartinis treneris praeityje buvęs garsus Ukrainos plaukikas, pasaulio čempionas Dimitrij Krajevskij, o dabar treniruoja Ukrainos geriausias 2007-2008 metais gimusias plaukikes. Viena jo auklėtinė, su kuria aš treniruojuosi, yra laimėjusi Europoje antrą vietą. Mergaitės labai draugiškos, gerai sutariu su jomis.
Tai gal gali papasakoti „Giružio“ skaitytojams, kaip tau sekasi treniruotis? O gal jau teko ir varžybose sudalyvauti?
Oi, treniruotės labai sunkios ir jų labai daug, per savaitę būna 11-12. Per dieną nuplaukiame apie 6-7 kilometrus. Rytais treniruotės vyksta 25 metrų baseine ir čia tobuliname plaukimo techniką, o vakarinėse – greitį ir ištvermę. Treniruotės labai sunkios, bet dabar jau pripratau. Džiaugiuosi, kad rezultatai gerėja ir noriu juos gerinti dar labiau. Jau pirmą savaitę, atvykus į Kamianską, teko varžytis miesto plaukimo pirmenybėse ir plaukiau su metais, dviem vyresnėmis varžovėmis. Buvo ir daugiau varžybų, kuriose iškovojau medalius. Turiu jau septynis, iš kurių 3 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos.
Bet treneris labiausiai džiaugėsi, kai įvykdžiau pirmą suaugusių atskyrį 25 metrų baseine 100 m laisvu stiliumi nuplaukusi per 1 min.05,55 sek. Beveik 3 sekundėmis pagerinau ir savo asmeninį rezultatą. O 100 metrų nugara distancijoje 50 m baseine mano rezultatas – 1 min.16,00 sek. – (Lietuvos čempionate Klaipėdoje Ieva būtų buvusi pirma šioje distancijoje ir varžovę aplenkusi beveik 6 sek., nes nugalėtojos laikas – 1min.22,84 sek. – aut.).
Teko stebėti plaukimo varžybas Klaipėdoje?
Stebėjau ir kažkiek buvo liūdna, kad negalėjau parskristi į Lietuvą ir dalyvauti šiose varžybose. Karantinas man neleido dalyvauti čempionate ir savo komandai iškovoti dar kelis medalius. Anksčiau sugrįžti irgi negalėjau, nes Varėnoje uždarytas baseinas ir nebūčiau turėjusi, kur treniruotis.
Mačiau beveik visus savo komandos draugių plaukimus. Labai sirgau už visas, bet, žinoma, daugiausia už pusseseres Gretą ir Ugnę.
Labai gerai pasirodė Greta, kuri tapo savo amžiaus grupėje geriausia plaukike Lietuvoje.
Būtų įdomu sužinoti, kaip susidomėjai plaukimu?
Kai gyvenome Vengrijoje, Solnoko mieste, tėvai mane kartu su sese vesdavo į baseiną ir mums labai patiko, išmokome plaukti, o mokykloje jau nuo pirmos klasės buvo ir plaukimo pamokos, mokė įvairių plaukimo būdų. Parvykus gyventi į Varėną, kaip tik buvo atidarytas baseinas, kurį ir pradėjau lankyti, o vasarodamos pas senelius Perlojoje, daug plaukiodavome Merkyje ir Lavyso ežere.
Mums, visoms Varėnos plaukikėms, labai pasisekė, kad Varėnoje dirba labai geras treneris Gytis Kašėta, kuriam esu dėkinga už treniruotes ir patarimus.
O kaip mokslai, laisvalaikis?
Mokausi nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo gimnazijoje, mokytis nelengva, nes ne visada galiu pasikonsultuoti su mokytojais, draugėmis. Laisvalaikio labai mažai turiu. Mokslai, treniruotės, o turėdama laisvesnio laiko bendrauju su draugėmis, kartais išeiname į miestą.
Užsiminei apie miestą, koks jis?
Kamianskas yra prie labai didelės Dniepro upės. Panašus dydžiu į Kauną, bet jis man – nelabai patinka, daug įvairių gamyklų, gatvėse daug senų automobilių ir nelabai drausmingi vairuotojai, mažai įdomių pastatų, tačiau labai daug sporto aikštelių, salių, baseinų, daug vaikų ir suaugusių lanko treniruotes, sportuoja ir žmonės labai malonūs, paslaugūs. Už 45 kilometrų nuo Kamiansko yra didelis, senas ir gražus Dnipro miestas, į kurį su šeima kartais nuvažiuojame.
„Giružio“ skaitytojų vardu palinkėsime tau toliau sėkmingai tobulėti sporte, gerinti savo asmeninius rezultatus, sėkmės moksle ir sugrįžti į Varėną.
O aš noriu palinkėti visiems sveikų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, treneriui sveikatos ir kantrybės, o komandos draugėms siekti aukštesnių rezultatų Naujaisiais metais!