Kas atsitiko visuomenei?

0
11

Prof. Jonas Grigas

Kovo 4 d. per LRT radiją transliuotoje laidoje žurnalistė klausė, kas atsitiko visuomenei, kodėl žiniasklaidoje tiek daug patyčių? Kalbinti žmonės reiškė įvairias nuomones, bet, mano supratimu, esmės nė vienas nepasakė.
Prisimenu sovietinės okupacijos laikus (tikrai jais nesižaviu), kai radijas ir laikraščiai skelbė, kiek prikulta grūdų, išauginta paršelių, primelžta pieno, pagaminta staklių ir kitų gėrybių. Komunistų partijos centro komitetas nurodinėjo daugiau skelbti gėrio, dažniausiai stipriai perdedant ir meluojant, ir slėpti blogį, nusikaltimus ir nelaimes.
Nepriklausomybės laikais viskas apsivertė aukštyn kojomis. Jau trisdešimt metų negirdime ir neskaitome, kas Lietuvoje yra gero, kas sukuriama, pagaminama. Lietuvos universitetų ir mokslo institutų laboratorijose jei ne kasdien, tai tikrai kas savaitę kažkas naujo atrandama ar sukuriama, ko niekas pasaulyje nežinojo. Kasmet pasaulio mokslo žurnaluose paskelbiami šimtai mokslo straipsnių apie tuos mūsų tautiečių atradimus. Ar kas nors Lietuvoje apie juos žino? Ar žurnalistai apsilanko mokslo laboratorijose, ar pasidomi, ką jose veikia tyrėjai už milijonus mokesčių mokėtojų pinigų? Apie tai ne kartą rašiau spaudoje, bet žurnalistai sako, kad žmonėms tai neįdomu. Ar tikrai neįdomu, kuo Lietuva gyvena? Lietuvoje keli tūkstančiai mokslininkų ir tyrėjų, ar tikrai žmonėms neįdomu, ką jie dirba, ką sukuria, už ką jiems skiriamos valstybinės pensijos?
Iš žiniasklaidos atrodo, kad Lietuvoje neliko inžinierių, nors du universitetai kasmet paruošia jų didelį būrį. Ką jie dirba, ką sukuria? Ar daug kas galėtų atsakyti? Apie tai žiniasklaidoje 30 metų nerasi nieko. Atrodo, kad inžinieriai, išėję iš universitetų, išgaruoja į kosmosą.
Lietuvoje tūkstančiai aukštos kvalifikacijos gydytojų kasdien gelbsti žmonių gyvybes nuo sunkiausių ligų, daro sudėtingiausias operacijas, gina disertacijas, atrasdami naujus gydymo metodus. Ar apie tai daug kas girdėjote? Kasdien tik girdime ir skaitome, kiek žmonių mirė nuo koronaviruso.
Lietuvos žiniasklaida 30 metų skelbia daugiausia tai, kas šalyje yra bloga – nusikaltimus ir nelaimes, formuodama žmonėms neigiamas emocijas, įteigdama, kad valdžia negera, kad žmonės nedori, nusikaltėliai. Ar tai ne patyčios? Jeigu universiteto profesorius atrado tai, ko niekas iki tol nežinojo, žiniasklaidai neįdomu, bet jeigu jo šeimoje kilo konfliktas – žiniasklaidoje jis skamba ilgai. Ar tai ne patyčios? Kai kurie žurnalistai prisipažįsta, kad „už sutartą sumą“ jie perkami skelbti melagingą informaciją. Pavyzdžiui, viena garbinga autorė neseniai viešai prisipažino, kad telekomunikacijų bendrovė jai siūlė paneigti objektyvius mokslininkų faktus ir komentarus feisbuke, kad 5G ryšiai šimtus kartų padidins žalingą, daug ligų, įskaitant vėžį, sukeliančią elektromagnetinę spinduliuotę. Kitos „pseudožurnalistės“ už pinigus meluoja Lietuvos žmonėms. Ar jos nesityčioja iš jų?
Man atrodo, kad ydinga Lietuvos žurnalistika per 30 Nepriklausomybės metų išugdė patyčių kartą. Dabar jau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose retai rasi gerų komentarų, papildančių straipsnių autorių mintis. Daugiausia rasi anoniminių patyčių, dažnai necenzūrinių. Jos nešalinamos, bet užtat šalinamos objektyvios mintys, kurios nesutampa su užsakyto ydingo straipsnio turiniu. Taip žiniasklaida tyčiojasi iš žmonių, todėl taip sunku rasti ką nors pozityvaus paskaityti. Žurnalistai jau retai yra objektyvių žinių ir teisingos informacijos skleidėjai. Negražu, bet priminsiu, kad interviu su Arnu Klevečka JAV karo laivyno pirmojo rango kapitonas Gary Tabach pasakė: „Žurnalistai – prostitutės, bet negarbingos.“ Štai kas atsitiko visuomenei ir kodėl žiniasklaidoje tiek daug patyčių. „Kuo labiau visuomenė tolsta nuo tiesos, tuo labiau ji nekenčia tų, kas apie ją kalba“ (George Orwell, 1903-1950).

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia