Šilinių dzūkų grybavimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o Vilniaus rotušėje vyko Nematerialaus kultūros paveldo paskelbimo šventėje dalyvavo ir būrelis mūsų kraštiečių
Jau ketvirtus metus pagerbiami Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai Vilniaus rotušėje vykstančioje iškilmingoje ceremonijoje.
Šiemetinėje šventėje buvo pristatomi septyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo, Lietuvos totorių gastronominė tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje. Sertifikatus paraiškų teikėjams bei vertybių saugotojams įteikė ministras Simonas Kairys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė.
Iškilmes vedė Ugnė Siparė, koncertavo Girmantė Vaitkutė ir džiazo trio – Andrejus Polevikovas, Denisas Murašovas ir Andrius Kairys.
Šilinių dzūkų grybavimo tradiciją patvirtinantį sertifikatą Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriui Eimučiui Gudelevičiui buvo įteikė LR kultūros ministras Simonas Kairys. DNP direktorius Eimutis Gudelevičius, dėkodamas už įvertinimą, ministrui įteikė džiovintų baravykų „karolius“.
Iškilmėse dalyvavo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta, kuris padėkojo dzūkiškai ir kultūrs ministrui įteikė pintinėlę šviežių voveraičių, o Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovams – pintinėlę biskvitinių baravykų.
Šventėje dalyvavo ir daugiau Dazūkijos atstovų: DNP specialistė Dalia Blažulionytė kalbėjo, kad dzūkams grybavimas yra ir santykio su mišku pajutimas bei glaustai papasakojo, kaip grybavimas Dzūkijoje virto tradicija. Marcinkoniškė Zita Kibirkštienė padainavo linksmą dainą apie grybus, DNP etnografas Jonas Bajorūnas šmaikščiai papasakojo apie šauniausią Marcinkonių grybautoją Rožę Pačkauskienę, o pati Rožė, užsidėjusi balaninį krepšį ant peties, paporino, jog grybaut mėgsta nuo mažumės.
Penktus metus kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Sąvadas yra reikšmingo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (jo valdytojos), Lietuvos nacionalinio kultūros centro (jo tvarkytojo), šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – iš viso įrašytos jau 39 vertybės. Ir šalies institucijų, ir tradicijų saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui ir plečia akiratį.
Priminsime, kad Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra įrašytas Žiūrų etnografinis ansamblis už pietinių šilinių dzūkų dainavimo tradicijos Žiūrų kaime saugojimą, Kūčių tradicijos Varėnos krašte, šiaudinių sodų rišimo tradicija ir drevinė bitininkystė Varėnos krašte.
Parengė R.V.