Justina GAFUROVA
Jau beveik dvidešimt metų Dzūkija džiaugiasi, turėdama savo herbą. Tuo kažkada savo iniciatyva ir finansais pasirūpino du tuomečiai Seimo nariai Artūras Skardžius ir Gediminas Jakavonis. Herbą kūrė Lietuvos heraldikos tėvu vadinamas dailininkas Arvydas Každailis. Tačiau, panašu, autorystę ir nuosavybės teises nutrynė laikas. Neseniai Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos regionams skirtas monetas, tarsi pamiršo, kad įstatymai neleidžia herbų perpiešti, kaip kas sugalvojo.
Neseniai Lietuvos banko pristatytoje monetų kolekcijoje Dzūkijai skirta moneta vizualiai labai primena Dzūkijos herbą. Čia pavaizduotas herbo skydas, jame – šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis alebardą, kaire atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą. Ant balkio padėtą herbo skydą laiko dvi lūšys. Apačioje – kaspinas su lotynišku užrašu. Šios 2 eurų nominalo proginės monetos Dzūkijai buvo išleistos 0,5 mln. vienetų tiražu, iš jų 5000 – aukštesnės kokybės, numizmatinėje pakuotėje, kurių vienos kaina – 19,95 euro.
Stebina panašumu, bet autorius – kitas
Šios monetos nacionalinės pusės dailininku nurodomas Rolandas Rimkūnas. Nepaminėta, kad dar prieš dvidešimt metų herbą Dzūkijai sukūrė dailininkas A.Každailis. Su tuo pačiu užrašu, karžygiu, laikančiu skydą, ir net lūšimis.
Tas nemaloniai nustebino politikus A.Skardžių ir G.Jakavonį. Šie nieko nelaukdami kreipėsi į žurnalistus ir Lietuvos banką, nurodydami, kad nacionalinėje Dzūkijai skirtoje monetos pusėje pavaizduotas perdarytas Didysis Dzūkijos herbas. „Jis neatitinka Lietuvos heraldikos komisijos 2003 m. suderinto etalono, kuris buvo sukurtas mūsų iniciatyva bei lėšomis ir yra saugomas pas mus. Iškilo klausimas, kodėl reikėjo Didįjį Dzūkijos herbą, sukurtą dailininko Arvydo Stanislovo Každailio, iškraipyti, juolab kad pagrindinė idėja – šarvuotas karys, krašto gynėjas, lūšis – akylumo simbolis, bendra jų kompozicija ir užrašas „Ex Gente Belicosissima Populus Laboriosus“ („Iš karingos genties darbštūs žmonės“) liko nepakitę.
Autoriumi pristatomas R.Rimkūnas savo kūrinyje panaudojo A.Každailio sukurtą Didįjį Dzūkijos herbą, kurio autorystė nenurodyta, todėl R.Rimkūno darbą – monetos nacionalinę pusę – galima prilyginti plagiatui“, – sako politikai.
Atsiklausti nepasivargino
Dzūkijos herbo istoriją papasakojęs A.Skardžius prisimena, kad herbo sukūrimas Dzūkijai buvo užsakytas 2003 m., ruošiantis Dzūkijos kultūros kongresui. 2003 m. vasario 25 d. Didžiojo Dzūkijos herbo ir Dzūkijos herbo etalonai bei herbinių vėliavų projektai buvo suderinti Lietuvos heraldikos komisijoje, sudarytoje ir atskaitingoje Lietuvos Respublikos prezidentui.
Be to, 2019 m. rugsėjo 10 d. Etninės kultūros globos tarybos patvirtinta etnografinio regiono herbo naudojimo tvarka, kur nurodoma, kad Dzūkijos (Dainavos) mažojo ir didžiojo herbų projektai sukurti šio regiono visuomenininkų (A.Skardžiaus ir G.Jakavonio) iniciatyva, autorius – A.Každailis, taip pat aprašyta kas vaizduojama herbuose.
A.Skardžius įsitikinęs, kad išleidžiant naują monetą, Lietuvos bankas turėjo gauti Heraldikos komisijos leidimą naudoti jau sukurtą herbą. „Turime visas turtines teises į autoriaus A.Každailio kūrinius: Dzūkijos herbo etalonas; Didžiojo Dzūkijos herbo (su skydininkais) etalonas; Dzūkijos reprezentacinės vėliavos projektas; Dzūkijos lauko vėliavos projektas, perduotas pagal „Autorinę kūrybinio užsakymo sutartį ir turime pačius kūrinius (etalonus).
Lietuvos bankas neturėjo jokios teisės pasisavinti turtinių teisių į šiuos kūrinius, bei juos plagijuoti, kuriant naujas „originalias Dzūkijos herbo versijas,” skirtas komerciniams projektams”, – sako A.Skardžius.
Jam antrino ir „Vakaro žinių“ kalbintas Dzūkijos herbo kūrėjas A.Každailis. „Šiuo atveju herbas šiek tiek modifikuotas. Oficialūs heraldikos ženklai yra valstybės ženklai. Jų niekinimas yra baudžiamas. Gal pas mus nėra griežtai į tai žiūrima.
Aš prarandu autorystę, o visas teises įgyja herbo turėtojas. Tad autoriui pretenzijų aš negaliu turėti net autorinių teisių prasme. O dėl etaloninių herbų modifikacijos leidimų, turėtų aiškintis valstybinės institucijos“, – sakė A.Každailis.
Savo kaltės nemato
„Vakaro žinioms“ susisiekus su Lietuvos banku, šis tikino, esą jokių leidimų jiems nereikia. „Dzūkijos etnografinio regiono herbo etalono LR prezidentas nėra patvirtinęs, todėl Lietuvos bankas vadovavosi LR prezidentui atskaitingos Lietuvos heraldikos komisijos pirmininko dr. Edmundo Rimšos patvirtintu regionų herbo aprašu. Tad Dzūkijai skirtos proginės monetos nacionalinės pusės autorius R.Rimkūnas, vadovaudamasis aukščiau minėtu regionų herbų aprašu, sukūrė naują originalią Dzūkijos herbo versiją“, – nurodė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius, Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius.
Panašiai kalbėjo ir pats monetas kūręs menininkas, pridūręs, kad labai didžiuojasi savo darbu.
Lietuvos heraldikos komisija į klausimus žurnalistams sutiko atsakyti tik raštu. „Dzūkijos etnografinio regiono herbas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento dekretu. Su Lietuvos heraldikos komisija šis herbas buvo suderintas 2003 m. Tuo metu Lietuvos etnografinių regionų nebuvo Lietuvos valstybės administracinėje struktūroje, todėl Lietuvos heraldikos komisija galėjo tik konsultuoti suinteresuotus asmenis bei Dzūkijos herbą piešusį dailininką A.Každailį“, – trumpai nurodė Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė.
Svarbiausius faktus nutylėjo
Tačiau tikrąją tiesą institucijos tyčia ar netyčia nutyli. Nors Dzūkijos herbas nėra patvirtintas prezidento dekretu, iš karto po to, kai jis buvo suderintas su Heraldikos komisija, herbas buvo įkomponuotas į Alytaus apskrities herbą, kuris 2004 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento dekretu. Tad naujai pristatytose monetose, skirtose Dzūkijai, vis tiek naudojama herbo, turinčio prezidento dekretą, dalis.
Beje, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas sako, jog „Patikslinti arba pakeisti patvirtinto herbo etalono figūrą ar spalvas galima tik turint Lietuvos heraldikos komisijos ir etaloną patvirtinusios institucijos pritarimą dėl tokio keitimo tikslingumo (nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys istorijos šaltiniai).“
Tačiau Heraldikos komisija ir čia neįžvelgė jokių pažeidimų. Esą kadangi tiek Dzūkijos, tiek Alytaus apskrities herbas nėra Lietuvos heraldikos komisijos nematerialusis turtas, dėl to Lietuvos heraldikos komisijos leidimo naudoti šiuos herbus nereikia.
Beje, pasiteisinimui komisija pacitavo kitą įstatymo vietą, kurioje sakoma, kad „Asmenys gali naudoti apskrities herbą tik turėdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimą, išskyrus atvejus, kai apskrities herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.
Dzūkijos herbo ir Alytaus apskrities herbo panaudojimą banko monetose galime sieti su visuomenės informavimo sritimi“, – tikino prezidentūros kanceliarijos komunikacijos grupės projektų vadovė Kristina Belikova.
Teisybės dėlei reikia paminėti ir tai, kad dailininkas R.Rimkūnas yra visų Lietuvos regionams skirtos serijos monetų autorius. Taip pat nurodoma, kad jis kūrė ir daugybę kitų Lietuvos banko išleistų kolekcinių (proginių) monetų, tarp kurių yra pirmajam LDK žemėlapiui skirta moneta; Europos kultūros sostinei Vilniui skirtos monetos; moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai; ketvirčio amžiaus atkūrimo jubiliejų švenčiančiam Vytauto Didžiojo universitetui skirta moneta. Koks atlygis už tai mokamas dailininkui, Lietuvos bankas nesutiko atskleisti.
O svarbiausia, kad R.Rimkūnas, lyg tyčia, pats yra ir Heraldikos komisijos narys. Bet tai, kad Heraldikos komisija neįžvelgia jokių jo nusižengimų šioje situacijoje ir jo narystė komisijoje, matyt, yra tik sutapimas. A.Skardžius ir G.Jakavonis neketina nusileisti institucijoms ir klausyti jų išsisukinėjimų. Politikai savo tiesą ketina ginti teisme ir jau ruošia ieškinį. Baudžiamasis kodeksas už autorystės pasisavinimą numato laisvės atėmimą iki trejų metų.
