Ar sveikatos reforma sunaikins rajono medicinos įstaigas?

0
387

Kokį pasirinkimą turės Varėnos krašto žmonės po Sveikatos ministerijos ir savivaldybės „suderėtos reformos“? Ar didesnė Varėnos krašto gyventojų dalis turės galimybę savo rajone sulaukti skubios ir kvalifikuotos medikų pagalbos?

Vidas Mikalauskas,

Rajono tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys

Ar žmonių sveikata – brangiausias turtas?

Sakoma, kad sveikata – brangiausias turtas. Ar tikrai? Daugelis iš mūsų esame girdėję šį posakį ir esame įsitikinę jo teisingumu.

Apie sveikatą susimąstome tik tada, kai prispausti ligos ar sunegalavus kreipiamės į medikus. Sveikatą retai vertiname, kol liga neužklumpa, bet šįkart ne apie tai.

Kokį pasirinkimą turės Varėnos krašto žmonės po Sveikatos ministerijos ir savivaldybės „suderėtos reformos“?

Ar didesnė Varėnos krašto gyventojų dalis turės galimybę savo rajone sulaukti skubios ir kvalifikuotos medikų pagalbos?

Sveikatos įstaigų reforma – tai jaukas ant kabliuko. Ar Varėnos savivaldybė susigundys?

Savivaldybėms ant kabliuko „pakabino“ 800 milijonų eurų vertės investicijas kaip kompensaciją už Lietuvos sveikatos įstaigų tinklo reformos planą. „Užkibusiems“ žadama solidūs investiciniai paketai.

Pritarusiems numatomai reformai – atviros durys investicijoms, nepaklusniesiems – bado dieta.

Ką pasirinks Varėnos rajonas?

Kokia reformos esmė ir ką ji duos Varėnos krašto žmonėms?

Pagrindinis numatomos ir Sveikatos ministerijos rengiamos sveikatos įstaigų pertvarkos tikslas ir uždavinys yra „mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių rajoninėse ligoninėse, integruoti greitosios medicininės pagalbos (GMP) esamą sistemą“…

Šio grandiozinio sumanymo autoriai per atitinkamus kriterijus – sveikatos sistema finansuojama per ligonių kasas, žadama, kad kiekviena ligoninės veikla „būtų tvari ir ekonomiška“?

Aiškiau tariant, siekiant „tvarumo“ ir ekonomiškumo“, Lietuvoje neliks mažų ligoninių.

Pagal reformos autorius, tik ligoninės, turinčios daugiau kaip 90 lovų ir su 4000 atvejų per metus, gali būti „tvarios ir ekonomiškos“?

Varėnos rajono atveju sunku būtų patekti į tą išsigelbėjusių „tvarių ir ekonomiškų“ tarpą.

Žinant, kad rajone sparčiais tempais mažėja gyventojų skaičius ir jis visiškai artėja prie 20000, o energingas vietinės valdžios sprendimas panaikinti keletą gerai įrengtų sveikatos punktų kaimiškose gyvenvietėse, nemaža dalis prisirašiusiųjų pasirinko kitų, artimesnių gydymo įstaigų paslaugas, nusinešdami tam tikras įplaukas ir iš Varėnos gydymo įstaigų.

Naujausiais duomenimis (2021 09 01) prie Varėnos PSCP yra prisirašiusių 18153 rajono gyventojų, Senojoje Varėnoje privačia praktika besivertusios šeimos gydytojos kabineto – 896.

Nors Sveikatos ministerijos vadovai dievagojasi, kad niekas neketina uždaryti nė vienos ligoninės, bet realybėje – jų uždarinėti ir nereikės.

Jos pačios užsidarys, jeigu bus pritarta šiai reformai.

Ką siūlo Sveikatos ministerija?

Pasiūlymų lyg tai būtų keturi, bet tik du yra svarstytini.

Pirmas – tai apjungti dabar esamas abi savivaldybės sveikatos įstaigas į vieną, paliekant Vidaus ligų ir Slaugos skyrius, visų kitų atsisakant (chirurginių, traumatologinių, ginekologinių ir vaikų skyrių lovų),o tai reiškia, kad ir tos specializacijos gydytojų Varėnoje nebeliks. Paslaugos bus suteikiamos Alytaus, Vilniaus ir Druskininkų gydymo įstaigose.

Po tokios reformos niekas negarantuos, kad po kurio laiko nebeliks ir Vidaus ligų skyriaus dėl gydytojų trūkumo. Nes Varėnos valdžia nedaro nieko, kad pritrauktų reikalingus specialistus.

Šiuo atveju šeimos gydytojai, kurių rajone ir taip trūksta, negalės pagelbėti.

Kita iškylanti problema – tai šeimos gydytojų klausimas. Ryškiai padidės jų darbo apimtis ir atsakomybė, dalis šeimos gydytojų gali palikti Varėnos gydymo įstaigą, pasirenkant stambesnę, su platesne gydytojų komanda. Varėnoje jiems tektų dirbti be daugelio specialistų. Jeigu taip nutiktų ir išvyktų keli šeimos gydytojai, tai būtų žiaurus smūgis visai Varėnos likusiai sveikatos sistemai, o tuo pačiu rajono gyventojų didelė dalis liktų be pirminės sveikatos priežiūros.

Susitikime su Sveikatos ministerijos specialistais ir politikais buvo akcentuota, kad iš esmės bus didinamos ambulatorinės paslaugos gyventojams į namus.

Tačiau žinant rajono valdančiosios daugumos sprendimus, kai faktiškai uždaryti visi med. punktai kaimuose, slaugytojos perkeltos į Varėną, kyla abejonės, kaip tos paslaugos pasieks gyventojus atokiuose kaimuose ir gyvenvietėse. Juk ne visi gyventojai turi transporto priemones, daug yra garbingo amžiaus ir sunkios fizinės galios, kuriems nepaprastai sunku yra pasiekti rajono centrą, jau nekalbant apie kitų savivaldybių gydymo įstaigas.

Po reformos nebeliks Varėnoje ir reanimacijos skyriaus. Ministerija aiškiai pasakė, kad tokio lygio lovos nebus finansuojamos.

Ir kam tiems „kaimo tamsuoliams“ dar reikalinga reanimacija?

Kas mūsų laukia ištikus infarktui, insultui?..

Reformistai nusitaikę ir į greitųjų (GMP) skaičių ir išdėstymą Lietuvos teritorijoje. Planuoja sukurti vieną greitosios medicininės pagalbos centrą.

GMP po reformos vargu ar suspės pagelbėti ir gera valanda kelio bus lemtinga ne vienam Varėnos karšto gyventojui.

Sveikatos ministerija visiškai neatsižvelgia į Varėnos specifinę padėtį ir į teritorijos dydį. Kai susitikime buvo išreikštas pasiūlymas atkreipti dėmesį į teritorijos dydį, sarkastiškai buvo atsakyta, kad „dėl kelių kaimų tikrai nestatysime naujos ligoninės“, o į tai nuskambėjo ir tokia replika – „jeigu greitoji per nustatytą laiką (vieną valandą) nenuveš ligonio į ligoninę, kas tada?“.

Ir vėl sarkastiškas atsakymas – „Tegul savivaldybė perka lėktuvą“.

Kiti siūlomi variantai: tapti regioninės Alytaus ligoninės padaliniu arba klasterio sudarymas su Vilniaus stambiomis trečio lygio gydymo įstaigomis. Beje, šiuos du variantus pati ministerija nėra linkusi rekomenduoti bent jau Varėnos savivaldybei. O ketvirtas variantas – palikti, kaip dabar yra, tačiau ministerija yra pasiruošusi kartu su Ligonių kasomis kelis „kontrolinius šūvius“ toms savivaldybėms, kurios liks prie senos tvarkos.

Tai – teikiamų paslaugos įkainio nuvertinimas ir aukštų rodiklių iškėlimas atskiroms paslaugoms, kaip antai sudėtingų operacijų kiekis, naktį atliekamų jų skaičius, lovų skaičius ir jų užimtumas ir kt.

Šioje veiklos srityje visada galima bus surasti lazdą tiek medicinos darbuotojams, tiek pacientams, o kaimiškųjų rajonų žmonės vis energingiau „reformistų“ stumiami į užribį. Prie to svariai prisideda ir vietinė valdžia, galvodama, kad kaimo žmogui nereikia nei kultūros, nei knygos ar nors ir elementarios medicininės pagalbos gyvenamoje vietoje.

Negaliu suprasti Varėnos „naujosios“ valdžios sprendimo uždaryti visus kaimo medicinos punktus, o dirbusias slaugytojas perkelti į Varėną. O savo laiku „mušėmės“ su kitomis savivaldybėmis dėl 14 med. punktų renovacijos, jų pritaikymo gyventojų aptarnavimui.

Kaip greitai jie tapo „nereikalingi“…

Keista sveikatos sistemos reforma, kurią, pačių savivaldybių rankomis, Sveikatos ministerija bando įgyvendinti. Keista tuo, kad pats sveikatos ministras ponas A. Dulkys ne kartą yra prasitaręs, kad Sveikatos ministerija neturi jokio sveikatos reformos plano(??? – aut.), tačiau jį turi parengti kiekviena savivaldybė.

Ir visa tai kitaip, kaip ministro klasta, nepavadinsi.

Varėnos valdžia tyli

O ką Varėnos savivaldybė, kokį saliamonišką planą sukurs?

Keista, kad apie numatomą sveikatos reformą – tyla rajone, jokių diskusijų su gyventojais, jų nuomonės niekas neklausia.

Savivaldybės viešieji ryšiai „atostogauja“?

Tiesa, meras sudarė darbo grupę reformos gairėms numatyti ir paruošti namų darbus.

Gal pirmą kartą per šešetą savo darbo metų, meras atsisuko ir į opozicines partijas įtraukdamas kiekvienos atstovą. Tačiau esu pasiūlęs, kad darbo grupę papildytų patyrusiais medikais iš abiejų įstaigų, tačiau apsiribota tik administracijos vadovais, o darbo grupės pagrindą sudaro su medicina nesusiję asmenys… Likau neišgirstas.

Kaip numatomą reformą vertina rajono gyventojai?

Bendraudamas su rinkėjais sulaukiau įvairių nuomonių, tačiau žmonės mažai turi informacijos iš vietinės valdžios, vadovaujasi per respublikinę žiniasklaidą išgirsta informacija, atskirų politikų ir sveikatos specialistų nuomone.

Tačiau daugiausia vyrauja negatyvi nuomonė – gyventojai baiminasi dėl galimų sprendimų ir jų padarinių. Daug nepasitenkinimo išreiškia dėl jau uždarytų med. punktų rajone, eilių pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus, dėl vėluojančių GMP brigadų atvykti pas sergančiuosius, tačiau sulaukiau ir kritinės nuomonės apie dabar abiejų rajono sveikatos įstaigų teikiamas paslaugas, jų prieinamumą. Ir tas matyt yra dalis tiesos.

Noriu pacituoti vienos varėniškės laišką.

„Registravausi pas šeimos daktarę dėl siuntimo pas traumatologą, laukiau 8 dienas, gavau siuntimą ir patekau po 4 dienų, gavau tepalo ir nukreipė pas nervų, tą pačią dieną neregistravo, skambinau kitą dieną 7.10 val. jau talono nebuvo visam gruodžio mėnesiui, nes daktaras atvažiuoja tik du kartus į mėnesį ir dirba kelias valandas… Dabar reikia laukti gruodžio pabaigos, kad bandyčiau laimę sausio mėnesį patekti pas daktarą…“

Kodėl cituoju šį laiškutį?

Neatlikti namų darbai

Todėl, kad abiejų įstaigų vadovai turi daug neatliktų namų darbų, trūksta susikalbėjimo tarp abiejų įstaigų, dedama mažai pastangų, kad gydymo įstaigų darbo rodikliai gerėtų, pacientai neišvažiuotų iš rajono ieškoti paslaugos į kitų savivaldybių gydymo įstaigas.

Lieka daug neatsakytų svarbių ir kitų klausimų.

Nepatvirtinta įstatyminė bazė šiai reformai pradėti. Savo žodžio dar netarė ir Seimas. Tačiau yra labai daug ir praktikinių, gyvybiškai svarbių klausimų, į kuriuos net pati Sveikatos ministerija neturi atsakymų – kaip bus organizuojama skubioji medicininė pagalba rajone, jeigu nėra nė vieno skubiosios pagalbos gydytojo?

Kaip bus formuojama šeimos daktarų komanda, kokiais specialistais jie galės pasiremti?

Kaip bus organizuojama ambulatorinė pagalba į namus ir kokių pajėgų reikės jai vystyti?

Ar liks Varėnoje kardiologas, anesteziologas?

Kas po 17 valandos ir iki kitos darbo dienos pradžios ir poilsio dienomis Varėnoje atliks intubavimą, defibriliavimą, stabdys kraujavimą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus?

Ką daryti tiems gyventojams, pakliuvusiems į Alytaus ar Vilniaus medicinos priėmimo punktus naktį ir nepatekus į ligoninę, kaip parsigauti į Dubičius, Margionis ar Nedzingę?

Čia tik dalį šios problemos klausimų paliečiau. Kitą kartą pasidalinsiu darbo grupės informacija ir kokius sprendimus priėmė Varėnos valdžia, o gal turėsime ir ministerijos aiškesnius sprendimus.

Bet noriu pabaigti vienos gydytojos pastebėjimu: „Ši planuojama reforma visą turėtą įdirbį rajone sunaikins, sulygins su žeme. Grįžimas 50 metų atgal, tai visiškas krachas…“. Kracho gal ir nebus, tačiau gyventi Varėnoje tikrai bus rizikinga.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: