Pavasarį žodis užpildo žemę žiedais, pavasaris – danguje ir poezijoje.
58- ojo Poezijos Pavasario temą, naratyvą padiktavo almanacho iliustracija – atžalos, žemė, medis. Medžio ženklas mūsų krašto poetų eilėmis lydėjo Poezijos Pavasario susitikimą Žilinuose. Svečius dzūkiška daina sutiko Žilinų pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis (vadovė Aušra Jachimovičienė).
Moteriškai gyvybinga, įžvalgia, asmeninių patirčių kupina dzūkiška poezija pradžiugino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė, poetė Birutė Jonuškaitė.
Rašytojų iš Ukrainos palaikymui festivalio programoje rengiami ukrainiečių poezijos skaitymai. Ukrainos žmonių širdgėla ir karo kasdienybė, skaudūs išgyvenimai, šiandien nugulė daugelio Ukrainiečių kūrėjų posmuose. Šiuolaikinė Ukrainos poetė, vertėja ir leidėja Natalija Trokhym savo eilėmis apdainuoja meilę Ukrainai ir liudija šių dienų karo baisumus: dramatiškai pinasi išniekintos tėvynės, moters vaizdiniai, liejasi skausmas dėl prarastų artimųjų ir draugų. Natalia kilusi iš Chmelnickio, mokėsi ir dirbo Lvivo Ivano Franko universitete. Все буде Україна.
Moteriškai jautriai karo kontekste skamba žinomos prozininkės, poetės, dramaturgės, žurnalistės Lauros Sintijos Černiauskaitės poezija. Jos kūrinių stilius pasižymi dideliu psichologiniu pastabumu, žaisminga ironija, švelniu erotiškumu. Tekstuose siekiama perteikti sudėtingus, sunkiai derinamus žmonių tarpusavio santykius, atskleisti subtilius išgyvenimus. Laura Sintija yra pirmoji Lietuvos rašytoja, apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija:„ mūsų pačių gyvenimai – gyvos, nuolat rašomos knygos“.
Viskas gyvenime yra forma, o turinį pasirenkame patys. „ Kalba man – tyrimo, darbo įrankis. Skaitydama vis ieškau kažko – frazės, vaizdinio, formos – kas kitaip nei pas mus“. Taip apie save sako Agnė Bernotaitė -Jakubčionienė – vertėja, literatūrologė, Vilniaus universitete studijavusi lietuvių filologiją, estų kalbą ir literatūrą. Agnė pristatė jauno estų poeto Tõnio Vilu kūrybą. Tonis 2014 m. Tartu universitete apgynė estų literatūros magistro laipsnį, išleido 6 poezijos knygas. 2021 m. gavo Estijos kultūros fondo literatūros fondo metinis apdovanojimą. Apie savo pasirinkimus Tonis kalba taip: „ Paskutinėje gimnazijos klasėje buvo planas, kad eisiu studijuoti statybos inžineriją, man tai patiko, bet vienu metu pradėjau savęs klausti, ar vis dar noriu tai daryti „visą likusį gyvenimą“. Ir paaiškėjo, kad to nenori. Literatūra traukė labiausiai:
„pavėlavau į savo širdį, žiedlapiai tebekrinta
nuo medžių. jausmas lyg skęstant. aš juk negaliu būti
upė. tebegyveni su manim, apėmusi galvą lyg
raktus delne. seni nuo dūsavimo apsunkę kilimai. Sunkus
vyšnių dubuo, o viršum viso šito – – šviesa.“
2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, Salomėjos Nėries literatūrinės premijos laureatas filosofas, astrofizikas, poetas, vertėjas, kritikas, žurnalistas Vytautas Rubavičius užkliudė jautrią ir aktualią karo Ukrainoje realybę. Skaitytose eilėse dėmesys žmogaus vidinei būsenai, būdinga lakoniška individualizuota poetinė kalba, sudėtinga vaizdų metaforika, eilėraščiai kreipia į prisiminimus.
Ambicija būti kūrybingam –viena, o tapti garsiam-visai kas kita. Kūryba ir vaidyba poezijoje – toks amplua teko žinomam teatro ir kino aktoriui Andriui Bialobžeskiui. „Auksinio scenos kryžiaus“ lauretas skaitė Vytauto Mačernio lyriką.
Poetas be atodūsio – ne poetas. Moteriškai jausmingais poetiniais „atodūsiais“ dalinosi Varėnos literatės Lidija Cichockienė ir Irena Malmygienė.
Poezijos žemėje kūrybos medis išaugino gyvybingas eilėraščio atžalas. Težaliuoja, tegyvuoja !
Renata Česnulevičienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliotekininkė
