Apie ką dūzgia tamsioji vakarinė medunešė bitė Varėnos rajone?

0
22

Parengė Dovilė Vainorė, VšĮ „Om-lėtai“

Varėnos kraštas nuo seno garsėjo bitininkystės tradicijomis. Musteikos kaime veikiantis vienintelis po atviru dangumi mūsų šalyje drevinės bitininkystės muziejus liudija autentišką amatą ir nuoširdų žmogaus rūpestį gamta: kopinėti medaus ir šiandien lipama į aukštai medžiuose senoliuose esančias dreves, o nektarą į jas neša vietinėmis vadinamos tamsiosios medunešės bitės (lot. Apis mellifera mellifera). Rajono bitininkai, aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai jau suprato senosios, mūsų kraštui būdingos bičių rūšies svarbą gyvenamajai aplinkai ir vietos tradicijų puoselėjimui, todėl skuba prisidėti prie tamsiųjų medunešių bičių globos ir jų dauginimo. 

Varėnos miesto herbe pavaizduota bitė ir 6 viržių žiedeliai. Herbo, kuris buvo patvirtintas du kartus – 1970 ir 1995 metais, istorija verta atskiro straipsnio. Visgi herbo simbolika yra reikšminga paminėti ir mūsų aptariamoje temoje. Bitė primena apie gilias bitininkystės tradicijas Varėnos rajone bei simbolizuoja darbštumą, derlių ir bendruomeniškumą. Šilinis viržis – miško augalas, plačiai paplitęs Varėnos rajono šiluose. Šį augalą bei visą Varėnos apylinkių kraštovaizdį ir turtingą miškų augmeniją myli bitės, gyvenančios senų medžių drevėse arba uoksuose. Šilinių viržių, kurio žiedeliai pavaizduoti herbe, medus yra itin vertinamas – pasižymi tamsesne gintarine spalva, yra mažiau saldus ir gerokai tirštesnis, klampesnis. 

Bitininkai Varėnos rajone. Nuotr. aut. D. Vainorė.

Kaip smalsaus turisto, užklydusio į Varėnos rajoną, maršrutas neįsivaizduojamas be pusdienio drevinės bitininkystės muziejuje Musteikoje, taip drevinės bitininkystės tradicija neįsivaizduojama be tamsiųjų medunešių bičių. Būtent šis bičių porūšis yra geriausiai prisitaikęs gyventi itin miškingose vietovėse. Smėlėtos ir nederlingos Varėnos žemės nėra itin palankios žemdirbystei, tačiau gausybė unikalių augalų laukuose, pamiškėse ir miškuose dzūkams visuomet garantuodavo gerą medaus „derlių“. Šiandien bene atokiausias Varėnos kampelis tapo pirmaisiais namais tamsiajai vakarinei medunešei bitei.

Kas ta tamsioji vakarinė medunešė bitė ir kaip ji atsirado Lietuvoje?

Lietuvoje nuo senų senovės gyvavo vietinė medunešė bitė (lot. Apis mellifera mellifera). Vystant žemdirbystę, o bitininkystei vis labiau tampant komercializuota veikla, Lietuvoje ėmė dominuoti atvežtinių rasių bei hibridizuotos bitės, plačiai vadinamos „Buckfast“ pavadinimu. Senų miškų plotų kirtimas, intensyvi žemės ūkio veikla bei įvežtinių bičių porūšių dominavimas privedė tamsiąsias vakarines medunešes bites prie išnykimo ribos.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėl susiklosčiusių finansinių nepriteklių, iki to laiko gyvavęs vietinių bičių draustinis Karšuvos girioje (Jurbarko ir Tauragės rajonuose esantis miškų masyvas) buvo uždarytas. Ilgus metus buvo manoma, kad vietinės bitės visiškai išnyko. Atlikus išsamius mokslinius tyrimus 2017-2019 metais, šios bitės buvo rastos Lietuvoje tose vietose, kur dar išlikusi natūrali gamta, kur bitininkai nekeičia bičių motinėlių į atvežtinės kilmės ar hibridizuotas bites (2026-10-12 https://vietinebite.lt). 

Tamsiosios bitės dūzgia Čepkeliuose

Pastarąjį dešimtmetį išaugo susidomėjimas tamsiąja meduneše bite, jos apsaugos ir veisimo galimybėmis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos savo internetiniame puslapyje pateikia tokią informaciją: „Gamtos tyrimų centras tyrė dreves Dzūkijos nacionaliniame parke, kur laisvai gyvena Europos tamsiųjų medunešių bičių šeimos. Pagal mokslininkų vertinimą, šis vietinės bitės porūšis atitinka kritiškai grėsmingos būklės kategorijos kriterijus. Šių bičių populiacijoms išlikti grėsmę kelia hibridizacija su atvežtų svetimžemių porūšių medunešėmis bitėmis ir tinkamų perbrendusių medžių su stambiomis drevėmis Lietuvos miškuose stoka. Išlikusi vietinės tamsiosios medunešės bitės populiacija yra vertinga savo gebėjimu prisitaikyti prie Lietuvos gamtinių sąlygų, todėl šio genetinio ištekliaus išsaugojimas ir gausinimas yra labai svarbūs (Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerija, 2024-07-22, „Tamsioji bitė – saugomų sąraše“, https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/tamsiosios-bites-saugomu-sarase/).  

Lietuvoje idealiausia vieta tamsiosioms medunešėms bitėms daugintis išlaikant grynąjį genofondą yra Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato glūdumos. „Mat tam, kad bičių šeimos „nesusitiktų“ ir skirtingos rasės nesikryžmintų, tamsiosios bitės poravimosi vietos turi būti bent 18 kilometrų atstumu nuo kitų porūšių bičių šeimų. Rezervatas yra didžiausia natūrali laukinė teritorija ir aukštapelkė Lietuvoje. Jis turi FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatą. Lietuvoje FSC sertifikuotuose miškuose draudžiama naudoti pesticidus, o tai reiškia, kad miško medus yra išskirtinai tyras, o bitės miškuose yra saugesnės nei bet kur kitur. Bičių gyvenimas FSC sertifikuotuose miškuose turi ir daugiau privalumų: 2021 m. įsigaliojo Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standartas, kuriame bitininkystė įvardyta kaip viena iš prioritetinių veiklų sertifikuotuose miškuose. Bitėms tai reiškia daugiau nektaringų augalų, taip pat didesnę uoksinių (drevėtų) medžių ir apsauginių zonų aplink juos apsaugą“, – paaiškina Arūnas Adžgauskas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ekologas, bitininkas ir vienas iš asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ steigėjų.

Arūnas Adžgauskas. Nuotr. iš www.mellifera.lt.

Direkcija skyrė daug dėmesio ir dalyvavo keliuose projektuose, skirtuose tamsiosios bitės išsaugojimui. Svarbiausias darbas – kartu su asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ vienoje miškingiausių vietovių Čepkelių gamtiniame rezervate įrengė izoliuotą vietinių bičių motinų poravimosi punktą. Tai suteikia galimybę plėsti ir dauginti vietines bites visoje šalyje (Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerija, 2024-07-22, „Tamsioji bitė – saugomų sąraše“, https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/tamsiosios-bites-saugomu-sarase/). Šiuo poravimosi punktu rūpinasi Arūnas Adžgauskas. Jam visuomet į pagalbą ateina Varėnos ir kitų rajonų bitininkai bei gamtininkai. 

Bičiuliai ir gamtininkai susivienijo

Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“ vienija didelį būrį išvien veikiančių bitininkų. Pakalbintas bitininkas, asociacijos valdybos narys Tautvydas Laureckis, negaili gerų žodžių asociacijos bičiuliams: „Prie to, kad susidomėjimas Lietuvoje vakarine tamsiąja meduneše bite didėja, nemažai prisideda asociacijos atliekami darbai, moksliniai tyrimai ir viešinimas. Žiniasklaidoje periodiškai pasirodo informacijos apie šios bitės išlikimą Lietuvoje, jos paieškas ir naujus atradimus. Arūną Adžgauską, Laimą Blažytę-Čereškienę, Algirdą Amšiejų ir kitus bičiulius galima vadinti tikrais šių bičių ambasadoriais.“

Liepos pabaigoje, intensyviu darbymečiu, kai reikėjo apeiti avilius ir sukti medų, bitininkai rado laiko susitikti aptarti būtinųjų darbų ir numatyti reikalingų žingsnių Lietuvos tamsiosios bitės išsaugojimui. Viešoji įstaiga „Om-lėtai“, organizuojanti aplinkosauginio švietimo projektus Varėnoje, surengė pažintinį seminarą apie tamsiąsias vakarines medunešes bites Varėnos krašto esamiems bitininkams, planuojantiems verstis šia ūkine veikla asmenims ir gamtininkams. Seminarą vedė Arūnas Adžgauskas ir jo kolega Direkcijoje, drevinės bitininkystės ekspertas Romas Norkūnas. „Tokių renginių labai reikia. Jie būtini norint, kad bitininkai rastų bendrą kalbą ir gautų patikimą informaciją apie Apis mellifera mellifera. Šiuo metu vis dar sklando daug realybės neatitinkančių prietarų apie tamsiąją vakarinę medunešę bitę“, – seminaro poreikį įvertino Varėnos rajone, Perlojos kaime šeimos bičių ūkį puoselėjantis Algirdas Kuliešius. Jo bityne dūzgia tik tamsiosios vakarinės medunešės bitės. 

Kitame Lietuvos gale bičiuliai vasarą taip pat susispietė aptarti vietinių bičių klausimą. Rugpjūčio mėnesį Stripeikiuose, Ignalinos rajone, Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė Laima Blažytė-Čereškienė pristatė vietinės bitės ekologinę svarbą ir aptarė, kodėl būtina ją išsaugoti ateities kartoms. „Tamsioji vakarinė medunešė bitė yra natūrali mūsų regiono biologinės įvairovės dalis. Ji per tūkstantmečius prisitaikė prie vietos klimato ir aplinkos sąlygų, pasižymi atsparumu bei svariai prisideda prie laukinių ir kultūrinių augalų apdulkinimo. Šio porūšio išsaugojimas padeda saugoti genetinę įvairovę, stiprinti ekosistemų atsparumą ir užtikrinti tvarią bitininkystės ateitį“, – rašoma Gamtos tyrimų centro socialinio tinklo Facebook paskyroje. 

Pikta ir tingi ar gero būdo ir darbšti?

Ne paslaptis, jog dalis Lietuvos bitininkų skeptiškai vertina tamsiosios vakarinės medunešės bitės perspektyvas komerciniuose bitininkystės ūkiuose. „Bitininkai dažnai yra individualistai, savaip suprantantys, kokia bitė yra „geriausia“. Neretai geriausio ieško kažkur kitur, o ne savame krašte. Apie tamsiąją bitę vis dar išgirstu įvairių stereotipų. Pavyzdžiui, kad ji pikta, kad prineša mažiau medaus nei kitos. Reikia suprasti, kad tamsioji bitė nėra sukurta kaip šiuolaikinė „pramoninė“ bitė ir ilgą laiką nebuvo kryptingai selekcionuojama vien pagal bitininkui ekonomiškai patogiausius ūkinius požymius. Negalima tikėtis, kad kiekviena šeima bus vienoda. Tačiau net ir palyginti mažai selekcionuota medunešė bitė puikiai geba rinkti medų. Mano patirtis tokia: ji gerai siuva korius, gausiai renka pikį, šeimos gali gausiai auginti perus ir gaminti bičių pienelį. Aš matau ne trūkumus, o dideles perspektyvas. Tai galimybė bitininkui kurti išskirtinius bičių produktus, vykdyti selekciją, o mokslininkams – tyrinėti ir išsaugoti vertingą genetinį išteklių“, – tariamus stereotipus apie vietinę bitė paneigia ir privalumus vardija Tautvilas Laureckis. 

Išskirtinio skonio medaus jau ieško kokybę vertinantys klientai

Varėnos krašto bitininkai turėtų suklusti – tamsiųjų vakarinių medunešių bičių suruoštas medus bei gretutiniai bitininkystės ūkio produktai gali padėti išsiskirti medaus rinkoje. Viena sėkmės istorija nutiko neseniai. Seminare Musteikoje dalyvavo Varėnos krašto bitininkas Algirdas Kuliešius. Renginio dalyvius ir organizatorius Algirdas nustebino vaišingumu. Į seminarą atsivežė šviežiai sukto medaus iš savo šeimos ūkio, kuriame dūzgia tik tamsiosios vakarinės medunešės bitės. 

Nuotr. aut. D. Vainorė.

Praėjus porai mėnesių po seminaro viena tarptautinė įmonė, turinti filialą Lietuvoje, ieškojo įdomių įdėjų verslo dovanoms. Dovanų atrankos kriterijai buvo ne tik išskirtinumas, bet ir glaudus ryšys su tvarumo ir aplinkos apsaugos principais. VšĮ „Om-lėtai“ vadovė įmonei rekomendavo Algirdo bitininkystės ūkio produkciją – išskirtinį, tamsiųjų vakarinių medunešių bičių surinktą medų. Mus jau pasiekė gera žinia – 140 vnt. medaus stiklainių iš Varėnos rajono Perlojos kaimo iškeliavo į sostinę, o tolesnė jų kelionė bus iš rankų į rankas „verslas-verslui“ artėjant žiemos šventėms. 

Tamsiųjų vakarinių medunešių bičių apsauga ir veisimas, šeimų išgryninimas reikalauja daug atkaklaus darbo. Juk į šias šeimas nuolat kėsinasi įsimaišyti atvežtinių rasių bitės, dūzgiančios dideliuose komerciniuose bitynuose. Tad vietinės bitės klausimas yra ne apie archajiško gyvūno „prikėlimą“, o apie bandymą išsaugoti tai, kas dera su vietos gamta ir tradiciniais amatais. Varėnos kraštas visada buvo apie tapatybės atsparumą ir savitumo išlaikymą. Linkime, jog tamsiosios vakarinės medunešės bitės sėkmingai rastų kelią į dar daugiau bitininkų širdžių, o medaus mėgėjai vis dažniau rinktųsi šių bičių surinktą medų. 

Straipsnis yra aplinkosauginio švietimo projekto „Pažinkime ir saugokime tamsiąsias vakarines medunešes bites. Pažintiniai seminarai apie Apis mellifera mellifera Varėnos krašto bitininkams ir plačiajai visuomenei“ viena iš veiklų. Projektą iš dalies finansuoja Varėnos rajono savivaldybė. 

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: