Šunų mylėtojai yra sunerimę dėl Norvegijoje plintančios ūmios ligos, kuri ne visada išgydoma ir dalis susirgusiųjų gyvūnų nugaišta.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos vadovės Birutės Karvelienės, lietuviams taip pat kyla klausimų dėl šios ligos protrūkio. „Tai yra natūralu, nes mes visi esame atsakingi už savo augintinius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje nėra gauta pranešimų apie masinius šunų susirgimus ar gaišimus. Tačiau šunų savininkai turėtų būti atidūs“, – perspėja B. Karvelienė.
Nuo rugpjūčio vidurio pastebėtas didesnis hemoraginio enterito pasireiškimas Osle ir jo apylinkėse. Vėliau ši liga užfiksuota ir kituose Norvegijos regionuose. Liga pasireiškia ūmiu viduriavimu su krauju, kurį lydi ir vėmimas, silpnumas, apetito nebuvimas, išsekimas, gyvūnas gali gaišti. Ligos metu labiausiai pažeidžiamas gyvūno plonasis žarnynas.
Ligos protrūkio priežastis nėra visiškai aiški. Norvegijos maisto saugos tarnyba, Norvegijos veterinarijos institutas ir kitos institucijos atlieka epidemiologinį tyrimą, įskaitant susirgimo priežasties nustatymą, tad tiriami sergantys ir nugaišę gyvūnai, imami mėginiai priežasčiai nustatyti.
Atmestos hipotezės, kad susirgimai galėjo kilti dėl virusų (parvovirusas, koronavirusas, mėsėdžių maro virusas, cirkovirusai), parazitų (giardiazė ir kriptosporidiozė), bakterijų (kampilobakteriozė, salmoneliozė, ešerichiozė, leptospirozė, tularemija ir juodligė), apsinuodijimų rodenticidais ir panašiomis medžiagomis bei dumbliais, grybinės kilmės infekcijų ir vektorių pernešamų ligų. Tyrimai parodė, kad daugelio sirgusių šunų organizme kolonizavosi didelis kiekis bakterijų Providencia alcalifaciens ir Clostridia perfringens. Šios bakterijos gali būti randamos ir sveikų šunų žarnyne, tačiau nedideliais kiekiais.
Kaip galima apsaugoti savo augintinius nuo šios ligos? Patariama apriboti šunų kontaktus su kitais šunimis, vengti šunų vedžiojimo viešose vietose, neleisti gyvūnams uostyti ir laižyti vietų ar objektų, kurie galėjo turėti kontaktą su kitais šunimis, kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo turi kokių nors ligos požymių, prieš vykstant į užsienio šalis apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir laikytis veterinaro rekomendacijų dėl vakcinacijos plano.
Ar veterinarijos gydytojai yra pasiruošę galimam ligos protrūkiui Lietuvoje? LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika tam yra pasirengusi: čia veikia smulkių gyvūnų izoliatorius, kuriame visą parą gydomi gyvūnai, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, ir yra visiškai izoliuoti nuo kitų gyvūnų. Personalas, besirūpinantis šiais gyvūnais, rengiasi specialia vienkartine apranga (chalatas, kepurėlė, antbačiai, pirštinės ir veido apsauga), kuri panaudojus išmetama (nepatenka į bendruosius atliekų konteinerius) ir sunaikinama pagal visas biosaugos taisykles, t.y. utilizuojama. Įėjimas į izoliatorių yra griežtai kontroliuojamas bei atliekama dezinfekcija su aukšto efektyvumo dezinfekantais, kad patogenas nebūtų išplatintas aplinkoje.
Veterinarijos akademijos profesoriai, docentai, veterinarijos gydytojai bendradarbiauja su VMVT ir konsultuoja privačius veterinarijos gydytojus infekcinių ligų paplitimo bei būtinos biosaugos klausimais.