Naktiniai taikikliai ir kitos medžioklės technologijos

0
14

Naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai medžioklėje leidžiami ne vienoje šalyje, tačiau Lietuvoje ši tema vis dar sukelia karštas diskusijas. Šiuo klausimu medžiotojų ir gamtos saugotojų bendruomenių nariai yra pasiskirstę į dvi grupes: „už“ ir „prieš“. Vieni mano, kad naktinio matymo taikikliai pagerins medžioklės kokybę ir saugumą, o kiti nusiteikę prieš tokios įrangos naudojimą. Tuo pat metu Europos komisija ragina Lietuvą imtis papildomų priemonių dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės ir rekomenduoja medžiotojams leisti naudoti naktinio matymo taikiklius būtent šernų medžioklėje. Medžioklės entuziastas ir tinklaraštininkas Deividas Staponkus išskyrė pagrindinius vykstančių diskusijų teiginius bei su medžioklės technologijomis susijusius klaidingus visuomenėje paplitusius mitus.

  1. Kam skirti šūvio
    slopintuvai?

    Šūvio garso slopintuvus esame įpratę matyti filmuose apie Džeimsą Bondą, tačiau šiuolaikinėje medžioklėje jie atrodo ir yra naudojami visiškai kitaip. Garso slopintuvai yra reikalingi tam, kad medžioklė netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir jį lydinčio šuns ausis nuo žalojančio šūvio garso. Kai kuriose Europos sąjungos šalyse šūvio garso slopintuvai net yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.
    „Kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai. Man pačiam yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka sukelia garsą, kuris puikiai girdisi, visai ne taip, kaip įsivaizduojame iš filmų. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo net toli esančių aplinkinių ramybę“, – teigia D. Staponkus ir stebisi, kodėl Lietuvoje tai yra draudžiama.
  2. Ar technologijos padeda brakonieriams?
    Pasak D. Staponkaus, vienas pagrindinių argumentų prieš, kurį tenka išgirsti apie šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog brakonieriai neva iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti.
    „Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie užsiima nelegalia veikla, jau seniai turi ir naktinio matymo taikiklius, ir šūvio slopintuvus, jiems įstatymai ir taip nerūpi, tuo tarpu etiška medžiokle užsiimantys entuziastai turi jausti apribojimus ir prisiimti šią atsakomybę. Prieš metus domėjausi, kiek pažeidėjų gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė netikėtai išgirdę šūvį miške. Atsakymas buvo – lygiai du, per visą jų praktiką. Todėl iš tiesų visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai tiriant jų veiklą“, – pasakoja medžioklės tinklaraštininkas.
    Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje taip pat vyko diskusijos, buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų. Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko toks pats.
  3. Ar taikikliai sukelia
    didesnę grėsmę žvėrims?

    „Iš kolegų tenka išgirsti nuomonę, esą medžioklė su naktinio matymo taikikliais yra neetiška, nes žvėrys turi žymiai mažiau šansų pabėgti. Norėčiau paklausti taip manančių medžiotojų, ar šaudyti pašvietus prožektoriumi aklai į krūvą bėgančių šernų yra labiau etiška? Jėgos pranašumas prieš žvėrį yra pats šautuvas, tuo tarpu medžiotojo garbės reikalas visais laikais buvo atlikti tikslų ir mirtiną pirmąjį šūvį, kad gyvūnas nesikankintų, o ne šaudyti į bėgančius šernus bet kaip ir vėliau ieškoti sužeisto žvėries“, – teigia D. Staponkus.
    Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 metais, o šūvio slopintuvų – 2014-aisiais. Su naktinio matymo taikikliais kaimyninėje šalyje leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių naktinio matymo taikiklių naudojimą palankiai vertina kitose šalyse veikiantys medžiotojai, yra ta, kad net esant blogam matomumui galima įsitikinti, kas yra tavo taikinys ir be jokios abejonės atskirti vienos rūšies gyvūną nuo kitos.
    „Etiškos medžioklės principai numato, kad medžiotojas negali šauti nebūdamas tikras dėl savo taikinio, o naudojant dieninio matymo taikiklius net ir dienos šviesoje ne visuomet pavyksta tuo įsitikinti dėl gamtovaizdžio ypatumų. Saugumas turėtų būti visų medžioklės laisvalaikiu užsiimančių žmonių prioritetas“, – teigia D. Staponkus.
  4. Kaip technologijos veikia žvėrių populiacijos kontrolę?
    Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota apie 23 tūkstančiai šernų ir 3 tūkstančiai rasti nugaišusių. Tačiau Europos komisija sako, kad mūsų šalis įgyvendina ne visus kovos su afrikiniu kiaulių maru strategijos punktus. Kovos su AKM strategijoje yra numatyta, kad šernų sumedžiojimo santykis turi būti 50% patinų ir 50% patelių, o mūsų medžiotojai sumedžioja 60% patinų ir 40% patelių.
    Siekiant efektyviau reguliuoti šernų populiaciją, Europos bendrija rekomenduoja leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus. Tokią įrangą naudoja Prancūzijos, Belgijos, Anglijos, Lenkijos, Latvijos medžiotojai, o Čekijos medžiotojams net pavyko visiškai likviduoti AKM židinius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos komisijos rekomendacijai, nes tai padėtų efektyviau kontroliuoti (ne naikinti) šernų populiaciją ir kovoti su AKM.
    „Noriu pabrėžti, kad aš pats naktinio matymo taikiklių naudojimą palaikau tik tuo atveju, jei juos būtų leista naudoti šernų medžioklei. Tuo tarpu garso slopinimo ir naktinio matymo technologijų nevertėtų baimintis. Kaip ir visos technologijos, medžioklės įranga sparčiai vystosi ir yra tobulinama taip, kad suteiktų kuo daugiau tikslumo ir saugumo“, – teigia medžiotojas D. Staponkus.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia