Prof. Jonas GRIGAS
Jau keturis metus NASA „Kepler“ erdvėlaivis ieško į Žemę panašių planetų kitų žvaigždžių sistemose. Ir rado jų daugybę. Jos vadinamos super-Žemėmis. Jos yra uolėtos, sukasi netoli savo žvaigždžių ir turi santykinai ploną atmosferą. Bet jos yra nuo 2 iki 10 kartų didesnės už Žemę. Pažiūrėkime, kas būtų, jei mūsų Žemė būtų nuo 2 iki 10 kartų didesnė nei dabar?
Pirmiausia, tai mes būtume mažesni, Everesto kalnas būtų žemesnis, medžiai būtų žemesni, nes būtų didesnė gravitacija. Jei Žemė būtų dvigubai didesnė, mes būtume dvigubai sunkesni, nes gravitacija dvigubai stipriau mus trauktų prie žemės. Reiktų daugiau energijos priešintis šiai traukai, todėl mūsų kūnas nepajėgtų išlaikyti dabartinės sandaros, būtų sunkiau vaikščioti.
Didesnė Žemė ir stipresnė gravitacinė trauka pritrauktų daugiau asteroidų smūgių.
Jeigu Žemė būtų 10 kartų didesnė, dramatiški pokyčiai vyktų jos viduje. Geležies šerdis ir skysta mantija taip pat būtų 10 kartų didesnė, ir didesnei gravitacijai veikiant didesnę masę padidėtų slėgis po Žemės paviršiumi. Veikiant dideliam slėgiui daugiau geležies šerdies sukietėtų.
Konvekcinės srovės šerdies skystoje dalyje generuoja Žemės magnetinį lauką. Bet jeigu šerdis sukietėtų, srovės labai susilpnėtų arba visai išnyktų, o kartu išnyktų ir magnetinis laukas. Tai būtų pražūtinga gyvybei.
Žemės magnetinis laukas saugo gyvybę nuo kosminės spinduliuotės. Nesant magnetinio lauko iš kosmoso sklindantys kosminiai spinduliai – didelės energijos atomų branduolių srautai – pasiektų Žemę. Jje pridarytų daug bėdų, ardytų DNR ir sukeltų daug ligų, įskaitant vėžį.
Didesnis super-Žemės vidus padidintų vulkaninį aktyvumą. Žemės viduje būtų daugiau energijos, būtų daugiau vulkanų išsiveržimų, karštesnė mantija sukeltų stipresnį žemės plokščių judėjimą. Žemės pluta gal būt net išsilydytų.
Jeigu Žemė būtų super-Žemė, ji gal būt būtų iš viso netinkama gyvybei. Kitaip tariant, Žemė nebūtų gyvybės zonoje.
Keista, bet daugelis atrastų super-Žemių atrodo yra kupinos vandens. Gal būt šios planetos susidarė iš didelių ledo gabalų ir vėliau, judėdamos arčiau savo žvaigždžių, ištirpino ledą.
Tikėtina, kad šiose planetose nėra gyvybės, kadangi jų gilūs vandenynai padengti storu ledo sluoksniu, bet ne dėl žemos temperatūros, o dėl didelio slėgio, kuris suspaudžia vandens molekules į kietą ledą. Ledas kliudo bet kokią sąveiką tarp atmosferos ir planetos vidaus. O anglies judėjimas atmosferoje, vandenyne ir plutoje bei mineralų apykaita užtikrina gyvybės sąlygas.
Tačiau apie super-Žemes yra daugiau klausimų, nei atsakymų, nes mes ne viską suprantame net apie savosios Žemės vidaus fiziką, tuo labiau apie kitų planetų. Turime tik džiaugtis, kad gyvename tokioje gražioje ir patogioje gyventi Žemėje, gal būt vienintele tokia visatoje, o ne vienoje iš super-Žemių. Todėl turime siekti ramybės Žemėje, savo šalyse ir šeimose. O politikų intrigos yra tokios menkos palyginus su išskirtine Žemės didybe.