Koronavirusui toliau siaučiant pasaulyje daugelis sporto renginių laikinai sustabdyti, o kai kurie ir visiškai nutraukti. Laukimo režime gyvena ir Lietuvoje rungtyniaujantis, Vilniaus VHC „Šviesa“ rankininkas Laurynas Palevičius, kadangi Lietuvos rankinio lyga (LRL) yra sustabdžiusi čempionatą. Pakalbinome savo krašto sportininką, socialinių tinklų pagalba, ir pasikalbėjome, apie šio sezono pergales, žaidimą Graikijoje bei Lietuvos rinktinėje.
- Laurynai, kokiomis nuotaikomis gyveni šiuo metu ir kaip manai, ar pavyks šį sezoną užbaigti iki galo?
- Nuotaikos karantininės (šypsosi), gaila, jog taip viskas įvyko, kuomet iki sezono pabaigos liko tik pati įdomiausia dalis. Ar sezonas bus pratęstas, viskas priklausys nuo viruso plitimo. Mano manymu, sveikata yra svarbiausia, sportas gali šiek tiek palaukti.
- Nuo čempionato lyderių Klaipėdos „Dragūno“ atsiliekate vos trimis taškais, turbūt būtų labai skaudu, jei sezonas baigtųsi anksčiau negu planuota, kadangi Klaipėdos ekipą šiame sezone įveikėte svarbiame LRF taurės finale?
- Žinoma, būtų skaudu. Šiemet įrodėme patys sau ir kitiems, jog „Dragūnas“ yra įveikiamas varžovas. Žinoma, niekas nežinojo, kad viskas taip susiklostys, todėl ieškoti kaltų nevertėtų.
-Pakalbėkime apie tą finalą, kuris vyko prieš kelias savaites – Vilniaus komanda po 7 metų pertraukos iškovojo šį titulą, o tu šią taurę kėlei pirmą kartą. Koks jausmas buvo tą dieną? - Jausmas tikrai labai geras. Pats gal šiek tiek „perdegiau“, bet komandos draugai padarė didžiąją dalį darbo už mane. Tai buvo paskutinis trofėjus, kurio man trūko iki visų įmanomų titulų, žaidžiant Lietuvos aukščiausioje lygoje, todėl jis tapo dar saldesnis.
-Kaip ir pats užsiminei, esi iškovojęs visus įmanomus komandinius titulus Lietuvoje aukščiausiuoju lygiu, tad kokie netolimos ateities planai? - Apetitas kyla bevalgant (šypsosi), kol leidžia sveikata, ir yra noro, titulų kiekį norisi padidinti. Apie ateitį daug negalvoju, patys matom, kaip viskas gali greitai pasikeisti.
-2018-19 metų sezone gynei legendinio klubo – Atėnų „AEK“ garbę ir tik finale pralaimėjote „Olympiacos“ komandai. Kokie prisiminimai iš to sezono? Kas labiausiai įstrigo ir kuo Graikijos rankinis skiriasi nuo Lietuvos rankinio? - Prisiminimai vien tik geriausi. Nerealūs sirgaliai, kurie sukuria įspūdingą atmosferą. Sportininkai ten tikrai mylimi ir gerbiami, aišku, iki tol, kol neatsiduri jų nekenčiamos ekipos sudėtyje (šypsosi). Lygis gerokai aukštesnis Graikijoje, aišku, viskas priklauso nuo finansinių galimybių.
- Su tuo pačiu klubu žaidei ir tarptautinėse Europos taurės varžybose, ar lygis ten stipriai skiriasi?
- Europoje mums pavyko nukeliauti iki pusfinalių, lygis tikrai labai aukštas, o ir dauguma komandų propaguoja skirtingo braižo rankinį.
- Šiuo metu Lietuvos rankinio lygoje (LRL) esi vienas iš penkių rezultatyviausių žaidėjų čempionate, ar galime vadinti, kad žaidi vieną geriausių sezonų savo karjeroje?
- Nepasakyčiau, kad geriausias, bet tikrai neblogas. Sezono pradžioje buvo sunkiau įsivažiuoti dėl paskutinės patirtos traumos padarinių, bet dabar jau viskas tvarkoje. Beje, yra tikrai dar nemažai vietų, kurias norėčiau patobulinti savo žaidime.
- Ir pabaigai, pasikalbėkime apie žaidimą ir ateities planus Lietuvos rinktinėje. Joje jau praleidai 4 metus, šiemet žaidžiat atranką dėl patekimo į kitų metų Pasaulio čempionatą, jūsų pirmieji varžovai šią vasarą bus Lenkijos rankininkai. Ko tikiesi iš šių rungtynių?
- Tikiuosi pergalės, vyrų rinktinė jau senai pribrendusi išplaukti į plačiuosius vandenis, nepriklausomai su manimi ar be manęs.
-Lietuvos rinktinė Pasaulio čempionate žaidė vos 1 kartą ir tai buvo 1997 metais Japonijoje, kur užimta 10-oji vieta. Tau tuo metu buvo 7 metai, ar patekimas į planetos pirmenybes su šalies rinktine būtų tavo didžiausios svajonės išsipildymas, kaip profesionaliam sportininkui? - Tuomet dar nežinojau kas yra rankinis (šypsosi). Žinoma, jog būtų nerealu, prieš keletą metų trūko visai nedaug, galbūt šiemet bus tie metai kuomet mums pasiseks.
Kalbėjosi
Motiejus Baublys
Varėnos sporto centras
