Pasieniečių dienos minėjimo metu apdovanoti pasižymėję Varėnos rinktinės pasieniečiai ir darbuotojai

0
494

Susikūrus Lietuvos valstybei nuo pirmųjų šalies gyvavimo dienų jos žmonės saugojo ir gynė savo šalies sienas. Valstybės sienos saugumas neatsiejamas nuo valstybės saugumo – tai nepriklausomybės simbolis. O pasieniečių profesija neatsiejama nuo kilnumo, ištvermės ir drąsos.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės aktą, šalis atkūrė šalies valstybingumą. Naujai atgimusios valstybės sienų apsaugos klausimas buvo neaiškus. Metų gale dar tik pradėta kurti kariuomenė, vyko nepriklausomybės kovos su bermontininkais, bolševikais ir lenkų daliniais. 1919 m. balandį prie sienos su Vokietija įsteigus 7 pirmąsias muitines Lietuvos valstybės sieną saugojo muitinių sargai, buvo sukurti pasienio milicijos būriai. Tačiau valstybės sienos apsauga vyko tik pasirinktinai, o kai kur ji visai nebuvo saugoma.

1920 m. vasario 14 d. slaptu Lietuvos kariuomenės vado įsakymu nuo vasario 1 d. buvo pradėtas formuoti specialiai sienos apsaugai skirtas kariuomenės dalinys – 1-asis parubežinis (pasienio) pulkas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas.

Taigi 1920 m. vasario 1 d. laikoma vieningos sienos apsaugos sistemos Lietuvoje pradžia.

Vasario 22 d. pirmosios šio pulko kuopos išvyko į tarnybą saugoti Lietuvos sienos su Vokietija.

Praėjus 2 metams nuo 1-ojo pasienio pulko suformavimo, pradėta minėti profesinė pasieniečių diena – birželio 29-oji.

1923 m. gegužės 7 d. krašto apsaugos ministro visiškai slaptu įsakymu 4-tos pėstininkų divizijos pagrindu buvo sukurta Pasienio sargybų divizija, kuri palaipsniui turėjo pereiti į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldumą. Jau nuo 1924 m. sausio 1 d. divizija buvo likviduota. Daugiau nei 2000 kareivių pervesti VRM žinion.

Per šimtmetį keitėsi Lietuvos valstybės teritorija, o su ja ir pasienio tarnybos darbas. Tik nesikeitė žmonių, saugančių mūsų respublikos sienas drąsa bei atsidavimas savo Tėvynei.

Birželio 24 d.( ketvirtadienį) Dzūkijos perlu vadinamoje Liškiavoje iškilmingai paminėta Pasieniečių diena bei VSAT įkūrimo 100-metis. Minėjime dalyvavo ir pasieniečius su profesine švente sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta. Renginį pradėjo iškilminga Varėnos pasieniečių rikiuotė. Po didingais vėlyvojo baroko stiliaus architektūrinio ansamblio skliautais sugiedotas Lietuvos himnas, renginio vedėjai perskaitė pranešimą apie VSAT kūrimosi ir Pasieniečių dienos ištakas. Minėjimo svečiai ir Varėnos rinktinės vadas Virgilijus Raugalė sveikino pareigūnus profesinės šventės proga, dėkojo jiems už nuveiktus darbus saugant mūsų valstybės sieną. Už aktyvų bendradarbiavimą, nuoširdų savivaldybės vykdomos veiklos palaikymą ir pagalbą užtikrinant rajono ir žmonių saugumą bei minint Pasieniečių dieną Varėnos rajono meras A. Kašėta rinktinės vadui V. Raugalei įteikė prasmingą dovaną – paveikslą (M. K. Čiurlionio gimtosios vietos įamžinimas). Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams ir darbuotojams už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą buvo įteikti apdovanojimai. Malonia staigmena – šventės dieną specialiai pasieniečiams koncertavo Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“( vadovė Ilona Zalanskienė, chormeisterė Loreta Tiškienė, koncertmeisteris Tomas Kizelis). Iš visos širdies, su jauduliu, nepasiduodami alinančiam karščiui ir taip palaikydami iškilmingą, pakilią šventės nuotaiką, choristai dovanojo savo dainas pasieniečiams ir svečiams. Choras jau ne pirmą kartą savo koncertinėmis programomis džiugino mūsų pasieniečius. Tarnybos vadas R. Liubajevas kartu su Varėnos rinktinės vadu V. Raugale choro vadovei Ilonai Zalanskienei už kultūrinių ryšių stiprinimą su VSAT Varėnos pasienio rinktine įteikė simbolinę dovaną. Po iškilmingo renginio visi vaišinosi pasienietiška koše.

Laura Jurgelevičiūtė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Viešųjų ryšių specialistė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: