Profesijos, kurių nepakeis mašinos

0
8

Prof. Jonas GRIGAS

Plėtojantis mašininiam mokymuisi, dirbtiniam intelektui, robotams, kvantiniam skaičiavimui ir kitoms aukštosioms technologijoms, daugelis nori žinoti, ar šios technologijos neatims iš mūsų darbų. Bloga žinia yra tai, jog jos jau atima kai kuriuos mūsų darbus. Sausio 26 d. „Giružyje“ rašiau, kokius žmonių darbus atims robotai.
Gera žinia yra tai, jog, kai kurių profesijų technologijos niekada nepakeis, nes jos reikalauja kūrybiškumo ar emocinio sumanumo, kurių mašinos neturi. Tikėtina, kad greitai ar niekada neišnyks:
Gydytojai. Kai kas mano, kad technologijos ateityje pakeis 80 proc. daktarų. Tačiau technologijos leis daktarams susitelkti į pacientų gydymą ir inovacijas, nes automatai tik kartoja veiksmus. Auganti ir senstanti žmonių populiacija reikalaus vis daugiau daktarų.
Psichiatrai. Mašinoms sunku įvaldyti emocinį intelektą, kuris reikalingas psichiatrams diagnozuoti, gydyti ir bandyti užkardyti daugybę savo pacientų protinių, emocinių ir elgesio sutrikimų. Psichinės sveikatos ir priklausomybių gydymo profesionalai bus visada reikalingi pavieniams asmenims, šeimoms ir visuomenei.
Šeimos gydytojai. Jiems reikia emocinio intelekto ir žmogiškojo įžvalgumo savo darbe, nes jie gydo daugelį rimtų ligų, įskaitant depresiją, šeimynines problemas, nerimą, psichologines problemas ir tėvų su vaikais santykius. Kad Lietuvos „šeimos gydytojai“ priaugtų iki tikrų šeimos gydytojų, dar prireiks kelių dešimtmečių.
Odontologai. Žmonės nemėgsta įrankių, kišamų į jų burnas, o tuo labiau gręžimo mašinų. Gaudami gerus atlyginimus, odontologai ir toliau klestės, diagnozuodami ir gydydami dantų ligas, dantenas ir kitas burnos dalis.
Medicinos seserys. Senstanti žmonių populiacija užtikrins medicinos seserų poreikį ligoninėse, klinikose, namuose, mokyklose ir daugelyje kitų vietų.
Dietologai. Senėjimas, visuomenės nutukimas ir daugėjimas tokių ligų, kaip diabetas ir širdies ligos, reikalaus vis daugiau dietologų – maitinimo ir sveiko gyvenimo būdo ekspertų.
Mokytojai. Jie ne tik turi daug žinoti, jie turi formuoti savo mokinių vystymąsi, giliai įžvelgdami jų charakterį, gabumus ir motyvacijas. Empatija ir auklėjimo pobūdis yra svarbios charakteristikos. Ugdymas nėra faktų mokymasis, bet proto treniravimas mąstyti. (Albertas Einšteinas). Kol mokytojai bus priversti mokėti naudotis savo darbe naujomis technologijomis, jos jų nepakeis.
Mokslininkai. Žinių kūryba, Visatos tyrimai, siekis pažinti pasaulį ir suprasti, kas ir kodėl mes esame, niekada neišnyks.
Inžinieriai. Daugėjant įvairių mašinų, reiks ir žmonių, jas kuriančių ir valdančių automobilių pramonėje, aerokosminėje ir transporto pramonėje, elektros gamyboje, naftos perdirbime, statybose, geležinkelių pramonėje ir daugelyje kitų sektorių.
Kibernetinio saugumo ekspertai. Didėjant kibernetinių išpuolių skaičiui, kibernetinio saugumo profesija užtikrins didelius atlyginimus ir darbą. Tai gera žinia jiems ir bloga mums.
Technologijos kuria naujus darbus.
Duomenų mokslininkai. Nors mašinos gali apdoroti milžiniškus duomenų kiekius, tik žmogus gali suprasti, ką algoritmai ir kodai sako. Duomenų mokslininkas yra žmogus, kuris žino, kaip iš jų ištraukti prasmę ir interpretuoti duomenis.
Dvasininkija. Įvairiose religijose dvasininkas yra įšventintas asmuo, vadovaujantis bažnytinėms pamaldoms, atliekantis oficialias apeigas ir teikiantis dvasinę pagalbą, moralinius pamokymus ir paramą tikintiesiems. Elgesys su asmeninėmis, emocinėmis, dvasinėmis, socialinėmis ir kitomis problemomis dvasininkų darbą daro sunkiai pakeičiamu mašinomis. Juk yra dalykų, kurių negalime pažinti protu, juos turime priimti tikėjimu. Tikėjimas neprieštarauja protui, bet išeina už jo ribų. Tikėjimas yra tarsi šeštasis pojūtis, kuris padeda tais atvejais, kai susiduriame su tuo, ko mūsų protas neaprėpia.
Policijos detektyvai. Jie atlieka kriminalinius tyrimus, jų darbas reikalauja problemų sprendimo gebėjimų, gilių policijos procedūrų žinių, takto ir kitų subtilių savybių.
Rinkodaros, komunikacijos ir projektavimo profesionalai. Mašinos nesugeba kritiškai mąstyti ar kurti naujų įdomių idėjų. Žmonės, kurie projektuos ir turės idėjų, išgyvens automatizacijos didėjimą, nes mašinos neveikia, kaip žmonės. Bent jau kol kas.
Žmogiškųjų išteklių vadybininkai. Nors kompiuteriai gali parinkti kandidatus darbams, žmogiškųjų išteklių vadybininkai gali geriau įžvelgti asmeniškai ir profesionaliai, kai jie kalbasi rinkdamiesi darbuotojus. Tarpininkaujantys, debatai, drausminių veiksmų valdymas, strateginis planavimas, darbuotojų talentų panaudojimas reikalauja žmogiškųjų gebėjimų.
Draustinių mokslininkai ir miškininkai. Nykstant miškams, jų reiks planuojant, palaikant ir išsaugant valstybinius ir privačius miškus. Jie turės mokėti naudotis technologijomis ir įvairia programine įranga.
Choreografai. Jie visada linksmins, įkvėps ir mes iššūkį žiūrovams. Ši kūrybinė profesija, apjungianti muziką su judesiu, – choreografija – ilgai bus mašinoms neprieinama.
Muzikos dirigentai ir kompozitoriai. Kūrybingumas yra kompozitorių požymis, kurie kuria muziką ir dirigentų, kurie vadovauja orkestrams. Šios profesijos reiks visada, didėjant konkurencijai.
Multimedijos kūrėjai. Didėjant poreikiui vaizdo žaidimų, televizijos, kino filmų ir interneto (online), ši profesija liks paklausi. Kadangi jie turės naudoti savo darbe naujausias technologijas, jie naudos mašinas kaip įrankius, o ne kaip šeimininkus.
Generaliniai direktoriai. Ar organizacija yra didelė, ar maža, jos vadovas ją vairuoja, kurdamas strategijas ir politiką. Ilgos valandos, didelis stresas ir geri atlyginimai yra jo darbo dalis. Kol yra organizacijos, bus ir lyderių poreikis.
Sporto treneriai. Treneriai ruošia sporto talentus. Jų reiks visada.
Poilsio vadovai. Jie palaiko žmonių aktyvumą, sveikatą ir gerą fizinę būklę sporto centruose, stovyklose, globos namuose, bendruomenių centruose, parkuose ir kitur. Didėjant visuomenės suinteresuotumui sveikata ir gerove, šie profesionalai bus reikalingi visų amžių žmonėms.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia