Vienas populiariausių būdų išlieti susikaupusias emocijas – sportas, tačiau psichikos būsenas galime veikti ne tik per sportą, bet ir kitais įvairiais būdais. Kaip skiriame laiko kūno priežiūrai, taip derėtų pasirūpinti ir savo psichohigiena, įsitikinusi psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. Pasak specialistės, gyvenime kiekvienas gali išmokti ir pasirinkti sau tinkamiausius būdus emocijoms reguliuoti. Meditacijos, orientuotos į dėmesio koncentraciją, yra vienas iš tokių būdų, itin paveikus šiuolaikiniam žmogui – kasdieninis savo emocijų bei minčių stebėjimas leidžia ne tik susidoroti su stresu ar neigiamais potyriais, bet ir padeda geriau pažinti save.
Svarbu ugdyti meditacijos įprotį
Daugelis žmonių gyvena itin aktyvų gyvenimą, kuriame pilna iššūkių, įtampos bei nerimo. Jeigu ilgesnį laiką sunku suvaldyti savo minčių tėkmę, prastėja psichologinė būsena, jaučiame nemalonias emocijas, pasidaro sunku susikaupti, dirbti, tampame konfliktiškesni. Norint palaikyti pusiausvyrą, vertėtų psichologinei būsenai skirti daugiau dėmesio ir laiko. „Jeigu remsimės dėmesingumo metodologija, sąmoningumo ugdymui ir palaikymui vertėtų skirti apie 20–25 minutes per dieną. Žmonėms, visiškai nepraktikavusiems meditacijos, tai gali atrodyti neįtikėtinai ilgas laiko tarpas. Tokiu atveju rekomenduočiau pradėti nuo kelias minutes trunkančių meditacijų ir jas po truputį ilginti. Pastebėta, kad kasdienybėje daugiau nei 25 minutes dėmesingumo praktikoms skirti „nebeapsimoka“ – pratimo grąža sąmonei nebeatperka investuoto laiko“, – teigia psichologė.
Pasak specialistės, kiekvienam žmogui naudinga sustoti ir įsiklausyti į savo mintis: „Viena iš sąmoningumo praktikų – tai stabtelėjimas ir refleksija. Pirmiausia, sustojame, padarome pauzę tiek, kiek turime tam laiko ir pajaučiame, kaip pamažu ateina kitas etapas – refleksija. Tai yra savo minčių pastebėjimas, supratimas ir susiejimas vieno dalyko su kitu. Pavyzdžiui, medituodamas galiu atsekti, iš kur kilo tam tikra emocija, kokia tai buvo situacija, su kuo tai susiję. Pagal dėmesingumo ugdymo programą, šioms praktikoms išmokti siūloma skirti apie du mėnesius. Per tą laiką susiformuoja įpročiai stabtelėti ir reflektuoti.“
Pasitelkite vaizduotę
Tam tikros dėmesingumo ir sąmoningumo praktikos siūlo pasitelkti vaizduotę, kuri padeda įsisąmoninti gyvenimo įvykius ir mūsų santykį su jais: „Vaizduotės galią galime pajusti ir meditaciniuose pratimuose. Pavyzdžiui, įsivaizduokite kalną, kuris dažnam iš mūsų simbolizuoja tai, kas stabilu, stipru. Kai mums šio jausmo reikia, kai norime pajusti tą stiprybę bei tvirtumą savyje, šis pratimas gali pagelbėti. Juk kalnas, kaip simbolis, skirtingais metų laikais keičiasi tik išoriškai, tačiau jo vidus – beveik nesikeičia. Neabejotinai, galite susikurti ir kitus, jums tuo metu aktualius dalykus simbolizuojančius vaizdinius. Buvimas „su vaizdiniu“ arba „vaizdinyje“ gali būti įtaigos sau darymo būdas“, – sako dėmesingumo valdymo mokytoja.
Specialistė ramina, kad prieš tai niekada nebandžius atlikti meditacinių pratimų gali būti sunku susikaupti, tačiau tai visiškai normalu: „Susitelkus į savo pojūčius, galime pajusti ir anksčiau nepastebėtų pojūčių, arba pradėti atskirti, diferencijuoti pojūčių subtilumus. Taip pat ir su emocijomis, mintimis – imame vis geriau „girdėti“ save pačius – savo psichikos veikimą.“
Dėmesingumas valant namus – taip pat meditacija
Virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologė siūlo kasdienybėje praktikuoti ne tik formalias praktikas: „Galima išbandyti neformalius pratimus, pavyzdžiui, dėmesingai atlikti namų ruošos darbus arba kasdien pastebėti tam tikrus įvykius. Šių pratimų laikas gali varijuoti nuo kelių akimirkų iki keliolikos ar kelių dešimčių minučių. Taip pat naudinga kartą ar du į metus skirti laiko intensyvioms dėmesingumo praktikoms. Tai reiškia – keletą dienų pabūti erdvėje su žmonėmis, kurie užsiimtų tuo pačiu, t.y., psichohigiena, pasirūpinimu savimi turint mintyje sielos ar psichikos dalykus. Tai dažnai vadinama „atsiskyrimu“, nes per šias trumpas atostogas išvalome savo protą ir mintis nuo pasaulio, kuriame veikiame“, – teigia psichologė.
R.V.