Emigrantų nelegalų krizė, palietusi Varėną, mūsų pačių rankų darbas

Gediminas Jakavonis

Kai prieš savaitę kelios televizijos demonstravo reportažus iš Varėnos rajono Vydenių kaimo, kur vietinė valdžia buvusioje mokykloje įkurdino pusantro šimto Lietuvos sieną kirtusių nelegalų, galvoje sukosi daug minčių. Tik prieš keletą dienų Varėnoje vykusioje Lietuvos pasieniečių šventėje galėjome gėrėtis mūsų sienų apsaugos tarnybos karine technika, jų pareigūnų demonstruota parengtimi ir profesionalumu. Sveikinimo ir pagyrimo kalbas jiems skyrė ne tik rajono savivaldybės valdininkai, bet ir VRM ministrė A. Bilotaitė.

Tie patys pareigūnai ir rajono valdžios atstovai, sutikę apgyvendinti Vydenių mokykloje nelegalus, atsakinėdami į vietos gyventojų užduotus klausimus, man atrodė apgailėtinai. Tik prieš keletą dienų viešoje erdvėje rajono meras A. Kašėta, kalbėjęs, kad nepritaria sprendimui mūsuose apgyvendinti nelegalų, dabar kalbėjo, kad vykdo Vyriausybės sprendimą. Man tai kažkodėl asocijavosi su Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano „12 kėdžių“ O. Benderio posakiu: „tik vykdydamas savo mirusios močiutės valią…“.

Savivaldybės valdžia turi klausyti Vyriausybės ir vykdyti jos nurodymus. Tik kaimyninės Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas, kuris rūpinasi savo žmonėmis, pasiuntė Vilniaus valdžią ant trijų raidžių ir pasakė, kad čia nelegalai nei viešbučių, nei mokyklų negaus.

Klausydamas pasieniečių vado pasisakymo supratau, kad iki šiol mūsų sieną saugojo tik Baltarusijos pareigūnai, o jiems tai daryti atsisakius, mūsiškiai nieko dabartinėje situacijoje padaryti negali. Jei yra tiesiog pliušiniai meškiukai, ES direktyvos, vykdantys „cacos lialios“, negalintys ginti nei savo šalies, nei jos piliečių. Mintyse kilo klausimas: o kur panaudotos Šengeno zonai ir ES sienai saugoti skirtos lėšos? Bet tai klausimas ne mūsų A. Barausko pasienio užkardos vadams, o aukščiausiems šalies politikos elito pareigūnams.

Išklausiau ir vietinių policijos pareigūnų pasisakymus, kad darys savo galimybių ribose, jog vydeniškiai jaustųsi saugūs. Čia budės keli policijos ekipažai, tik man kilo klausimas, kas už visa tai mokės? Kas mokės už nelegalų maitinimą, sveikatos priežiūrą, jų įvairių teisinių nusiskundimų tyrimą ir t.t. Ogi mes visi, šios šalie gyventojai.

Bet įdomiausia buvo stebėti į susitikimą su vietinės valdžios ir pareigūnais atėjusius Vydenių gyventojus. Į pasipiktinusiais, kad į jų kaimą suvežti nelegalai ir kalbėjusių apie tai, kad valdžia turi prisiimti už tai atsakomybę, pažinau ne vieną praėjusių metų Vilniaus – Medininkų kelyje remiančių demokratinius procesus Baltarusijoje dalyvį ir netgi vieną iš organizatorių. Beje, tokią pačią, smerkiančių Baltarusijos valdžią, žmonių grandinę, vietinė valdžia organizavo ir Varėnoje.

Tada ne su vienu pažįstamu teko diskutuoti, kodėl mes turim kištis į kaimyninės valstybės reikalus, kur dalyvaudami vykdom ne savo, o didžiųjų mūsų politinį elitą finansuojančių Vakarų valstybių valią. Jokia kita, nei ES, nei mūsų kaimyninės valstybės – Lenkija ar Latvija – to nedarė. Yra posakis: „Niekada nelįsk su savo maldaknyge į svetimus maldos namus“.

Daug metų Zervynų miške šalia Ūlos vykdavo rytų kovos menų stovyklos vaikams. Žinot, nuo ko savo pamokos pradėdavo treneris? O nuo to, kad pirmiausia nestatyk savęs į pavojingą padėtį, bet kokiu atveju išvenk konflikto ir kaukis tik tada, kada tave užpuolė.

Šiuo atveju lietuviai, raginami savo „demokratiškai“ išrinktos valdžios, kurios nuomonę mums piršo politinį elitą aptarnaujanti sisteminė žiniasklaida, darė viską, kad snaudžiantį pavojingą žvėrį, nuolat tampytų už ūsų.

Šiuo atveju reikėtų sakyti „likimo ironija“ ar „Dievo pirštas“, bet Vydenių seniūnijos gyventojai, kurie gyrėsi, kad buvo vieni aktyviausių, kritikuojant A. Lukošenkos režimą, apsvaiginti „valdžios kanapių“ turi tai, ką užsidirbo.

Kaimynų nepasirinksi, bet kodėl mes, būdami Pabaltijo „gruzinais“, nė su vienais negalim susikalbėti normaliai? Turim problemų ir su tais pačiais lenkais bei latviais, ir rusais Karaliaučiuje.

O su Baltarusija? Kada tai prasidėjo? Kai konservatorių premjeras A. Kubilius susitarė su A. Lukašenka, kad kiekvienas pas save statys atomines elektrines…

Mūsų veikėjas to nesugebėjo, o „batka“ Astrave AE pastatė. Tada Tėvynės sąjunga nusprendė, kad ji nesaugi ir ėmė versti kaimynus bei visą ES ją stabdyti, o paskui nepirkti iš jos elektros.

Baltarusijoje įvyko rinkimai, kurių rezultatais abejojo daugelis, bet labiausiai „kumščiais mosikavo“ ir ES kaimynams grasino Lietuvai atstovaujantys politinio elito konservatoriai bei jų iš įvairių „sorošų“ fondų šeriami satelitai. Vėliau visam pasauliui pirmieji paskelbėme, kad Baltarusijoje Prezidento rinkimus laimėjo opozicijos lydere save tituluojanti S. Cichanouskaja, kurią apgyvendinome ir išlaikėme, saugojame Lietuvoje ir Seimas ją apdovanojo Laisvė premija. Jei kas mato šioje asmenybėje Baltarusijos prezidentę, tegul pasiskaito jos pasisakymus viešojoje erdvėje. Moteris pritaria Krymo okupacijai, žavisi Kremliaus vadovu V. Putinu, svajoja apie bendrą Baltarusijos – Rusijos valstybę. Tai katastrofa Lietuvai. Kai A. Lukašenką įvardina neprognozuojamu, manau, kad klysta. Jo veiksmai ir reakcija į mūsų politinio elito veiksmus visiškai nuspėjami. O jei kažkam ir reikia psichoneurologų pagalbos, tai ne „batkai“, o mūsų iš Vakarų nuorodas vykdantiems politikams, kurie jau seniai išdavė ir kvailina savo tautą. O pabaigai atsiprašysiu už emocionaliai prisikalbėjęs, gal užgavau kuriuos nors Vydenių gyventojams, kai jų mokykloje apsigyveno nelegalai. Pasiūlymas Jums. Už šalies užsienio politiką atsakingas ministras G. Lansbergis, kurio žmona Lietuvoje vadovauja Karalienės Mortos mokykloms. Rašykit laiškus ministrui, kad Jums atsiųstus nelegalus perkeltų į žmonos mokymo įstaigų patalpas. Na, o jei nelegalų tarpe yra LGB atstovų, tai juos „su musulmonu“ priims visi Laisvės frakcijos atstovai savo namuose.