Rūta Averkienė
Marcinkonių folkloro ansamblis, kurio dainos skambėjo Lietuvoje ir už jos ribų, šiais metais švenčia penkiasdešimties metų jubiliejų. Ta proga jis surengė tokį gražų jubiliejinį koncertą, kad buvo gera iki graudulio! Į Marcinkonių kultūros centrą marcinkoniškių pasveikinti susirinko ansambliai iš visos Lietuvos ir gausūs ansamblio gerbėjai. Juk ansamblio himnas taip ir skamba – „…Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda…“!
Jubiliejinį koncertą marcinkoniškiai pradėjo ir visus žiūrovus pasveikino viena seniausių ansamblio dainų „Vai, pucine“.
Ansamblietė Angelė Liuolienė prisiminė šviesaus atminimo ansamblio dainininkės Marijos Gaidienės pasakojimą: „Būdavo, kur cik neinu, tį giedu, ir visus savo dzaugsmus, ir širdzies sopulius in tas giesmes indėdama. Nor kap kadu krūcinį kap raplėm suspaudzia, ale nedzuodzi valios ašarom. Uždainuoji ir tas kalnas nuo krūcinės nuslanka. Niekas mūs tų giesmių nemokino – kap kalbėc, tep ir giedoc išsimokinom pacys…“.
Ak, tos senovinės marcinkoniškių dainos! Kiekvienoje iš jų – vis kiti gyvenimai, kitos, neparašytos, istorijos. Apie tai jau penkiasdešimt metų, susibūrę į ansamblį, dainuoja ir dainingiausi Marcinkonių kaimo žmonės. Jų klausė ne tik Varėnos krašte, Dzūkijoje ar Lietuvoje. Marcinkonių kaimo dainorėlių melodijos skambėjo ir svečiose šalyse, net ir už Atlanto. Jeigu suskaičiuotų visus ansamblio koncertus, jų būtų daugiau kaip tūkstantis…
Apie tai į marcinkoniškių šventę susirinkusiems svečiams pasakojo ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė. Ji daugiau kaip dvidešimt metų besirūpinanti ansamblio reikalais ir drauge su juo dainuojanti, prisiminė ansamblio įsikūrimo pradžią. „…Vėlyvą 1971-ųjų rudenį, bibliotekos vedėjos Romos Petrušytės ir jos giminaičio, klojimo vakarų organizatoriaus, dainininko ir pasakoriaus Juozo Averkos paraginti, Genių kampe, Marytės ir Petro Miškinių namuose, ėmė rinktis marcinkoniškiai vakarais padainuot. Tai ir buvo pirmosios ansamblio repeticijos. Pradžioje ansamblyje dainavo dvidešimt penki marcinkoniškiai, vienu metu – net trisdešimt aštuoni, o šiuo metu jame dalyvauja dvidešimt vienas dainininkas, ansamblio muzikantas – Pranas Ulbinas. Pirmieji ansamblio vadovai buvo Roma Petrušytė ir Juozas Averka, vėliau ansamblį daug metų už rankos vedė Joana Serenčikienė, Marcinkonims ir ansambliui paaukojusi didžiąją dalį savo gyvenimo ir dalelę širdies. Per penkiasdešimt metų buvo surengta daugybė programų: „Šienapjūtės“, „Rugiapjūtės“, „Sekminių“, Prinaskų“, „Pragėrų“ ir kitos. Per tuos metus ansamblis pelnė daugybę apdovanojimų, o vienas vertingiausių – 2001-aisaisiais į Marcinkonių folkloro ansamblio apdovanojimų aruodą nutūpusi „Aukso paukštė“. „Jei ne patys seniausi, daug metų ansamblyje dainavę marcinkoniškiai, tai gal ir ansamblio nebūtų. Nuoširdžiausias dėkui Juozui Averkai, Romai Petrušytei ir mokytojai Joanai Serenčikienei. Dėkojam visiems – ir tiems, kurie išėjo Amžinatvėn, ir jau nebedainuojantiems“.
Jonas Bajoriūnas, kuris su žmona Sigute ansamblyje dainuoja trisdešimt metų, sakė, jog jubiliejinius ansamblio koncertus marcinkoniškiai surengia kas penkeri metai. Jų metu visuomet ilgametei ansamblio vadovei Joanai Serenčikienei jie sudainuoja dainą „Palaužta rūtela, daugiau nežaliuosi“.
Šventės dalyvius pralinksmino pasakorių pasakorė, ne vieno pasakorių konkurso laureatė Zita Kibirkštienė, šmaikščiai papasakojusi, „kap du marcinkoniškiai –dziedulis ir bobulė – važavo Varėnon turgun“.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta jubiliatus pasveikino dzūkiškai. „Mes dainyngiem marcinkoniškiam dėkavojom ne cik už tas skambias dainas, bet ir už lietuvybės, patriotiškumo saugojimų. Šito krašto žmonys iškentė ne cik caro, bet ir lenkų okupacijų, bet jiej visais čėsais buvo cikri savo krašto patriotai. Marcinkoniškiai dainosa ne cik savo sielvartų ar dziaugsmų išsakė ir jom langvino gyvenimų, bet ir lietuviškumų, savascį išlaikė. Jiej dainavo patriotines, Maironio dainas. Gerausias pavyzdzys – šito ansamblio inkūrėjas Juozas Averka, katris nepabijojo per lenkų sienų lietuviškų spaudų ir knygas gimtuosa Marcinkonysa našioc ir būrė žmonis dainuoc. Jam buvo skyrtas Marcinkonysa buvis net keturių dzienų Dzūkų kultūros pescivalis „Čiulba ulba“. Smagu scenon macyc kelis daininykus, paspuošusius naujais tautiniais rūbais – tai savivaldybės dovana. Iš visos širdzies dėkavojam Jumi, marcinkoniškiai, už gražias dainas, už tradicijų puoselėjimų ir Varėnos krašto garsinimų. Linkiu, kad Marcinkonysa tigdi neišsekt dainų šalcinis“. Meras įteikė ansambliui padėką, padėkomis buvo pagerbti ir visi ansamblio dainorėliai. Rajono vadovas taip pat įteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministro padėką ansambliui, ansamblio vadovei Rimutei Avižinienei bei nuo pat įsikūrimo jame dainuojančiai Rožei Pačkauskienei.
Seimo narys Juozas Baublys jubiliatams palinkėjo kūrybinio įkvėpimo, ilgų gyvavimo metų ir kuo geriausios kloties. Jis taip pat perskaitė Seimo pirmininkės sveikinimą.
Seimo narys Robertas Šarknickas marcinkoniškius pasveikino poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotoja Nijolė Marcinkevičienė pažymėjo, jog šie dainuojantys žmonės – didžiausias mūsų krašto turtas. Ji dėkojo už folkloro tradicijų išsaugojimą, puoselėjimą ir sklaidą.
Gražiausias dzūkiškas dainas dainuoti ne vieną šimtą metų, kad ansamblis pasipildytų naujais dainininkais, kad prie savo senelių ir tėvų prisijungtų jaunimas, ansambliečiams linkėjo Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška.
Marcinkoniškiams gražiausių padėkos žodžių negailėjo Varėnos kultūros centro darbuotojai.
Vėliau šaunųjį Marcinkonių folkloro ansamblį sveikino ir gražiausias dainas dovanojo folkloro ansamblis „Kupolė“ iš Kauno, ansamblis „Žvangutis“ iš Alytaus, folkloro ansamblis „Stadalėlė“ iš Druskininkų, Matuizų folkloro ansamblis „Verbena“, Varėnos kultūros centro ansamblis „Žeiria“, Žiūrų kaimofolkloro ansamblis, Margionių kaimo bendruomenės atstovės.
Daugybė autentiškų ansamblio dainų tądien virpino žiūrovų širdis, o jubiliejinį koncertą vainikavo iki sielos gelmių jautri daina „Vai seniai pas motulį buvau“.
Tąvakar dar ilgai Marcinkonyse netilo dzūkiškos dainos ir linksmybės. Kokie vaišingi ir linksmi marcinkoniškiai, buvo galima įsitikinti ir iki nakties trukusioje linksmoje vakaronėje.
