Savivaldybės vykdomi projektai „išsipučia“, bet apie tai nežino rajono tarybos nariai, kas slepiasi po fraze „netinkamos finansuoti lėšos“ ir už ką buvo skirtos sankcijos savivaldybei…
Romana Vaičkutė
Direktorius sako, kad korupcijos nėra
Antradienį rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto vykdymo ataskaita ir konsoliduotų ataskaitų rinkinys. Bet tarybos nariai, susipažinę su Savivaldybės kontrolieriaus Gintauto Šakalio audito išvadomis, turėjo daug klausimų, į kuriuos negavo atsakymų komitetų posėdžiuose.
Todėl Marijonas Čapkovskis sakė, jog perskaičius kontrolieriaus ataskaitą, jam kilo daug klausimų dėl projektų vykdymo, kadangi beveik visuose projektuose sąmata yra viršyta, ir kreipėsi į administracijos direktorių, kuris yra už tai atsakingas bei paprašė paaiškinti, kodėl buvo viršytos biudžeto lėšos ir kodėl apie tai nebuvo informuoti tarybos nariai. Tarybos narys taip pat klausė Alvydo Verbicko, ar jis neįžvelgia korupcijos apraiškų, kadangi nenormalu, kai biudžeto ir investicijų skyrius pats rengia projektus, pats finansuoja ir pats kontroliuoja.
A.Verbickas aiškino, kad „einant į kažkurio projekto konkursą, yra nurodomos išankstinės sumos, o kai ateina projekto įgyvendinimo laikotarpis, mes gaunam tikras sumas ir vienareikšmiškai – nėra galimybės tiksliai numatyti. Praktika, kuri buvo ir ankstesniais laikais, ir dabar. Ir kiekvienu atveju, kai yra viršijamos lėšos, nepriima administracijos direktorius sprendimą didinti arba mažinti; mes visąlaik einame į tarybą ir tarybos nariai priima sprendimą dėl būtent šitų lėšų. Dabar dėl korupcijos atvejų galiu paminėti, kad bet kokia situacija, kokia ji bebūtų, ar ji susijusi su projektais, mes visą laiką analizuojam situaciją, išsiaiškinam, pasidarom išvadas, priimama sprendimus. Šiuo atveju nematėm jokių problemų ir viskas čia yra gerai, jokių korupcijos atvejų nėra.“
Projektų sumos didinamos be tarybos pritarimo
Opozicijos nariams nerimą kelia būtent kontrolieriaus ataskaitoje nurodyti pažeidimai, kai pradedant projektą yra viena suma, o vėliau ji gerokai „išsipučia“.
Skaitytojams pateikiame kontrolieriaus ataskaitos dalį, kurioje kaip tik ir apžvelgiami projektai bei su jais susiję pažeidimai bei Centrinė projektų valdymo agentūros (CPVA) skirtos sankcijos.
Lėšų ir turto naudojimo 2020 m. teisėtumo vertinimas
Vidaus kontrolė, įskaitant finansų kontrolę, turi užtikrinti, kad įstaigų veikla būtų vykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ir kitų neteisėtų veikų, būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų, o informacija apie įstaigos finansinę ir kitą veiklą būtų gaunama laiku ir teisinga.
Varėnos rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento10 5.1.40 punktu ir kitais teisės aktais, priima sprendimus įgyvendinti projektus. Sprendimuose nurodomos pagrindinės svarbios dalys – įgyvendinamo projekto pavadinimas, projekto finansavimas, įpareigojimai projekto rengėjui ir, reikalui esant, kitos papildomos dalys. Tačiau sprendimuose nenurodoma preliminari projekto vertė. Ši vertė nurodoma tik sprendimo projekto aiškinamajame rašte, kuri projekto įgyvendinimo metu keičiasi, t.y. didėja arba mažėja, tačiau Tarybos nariai apie tai neinformuojami. Todėl, Taryba, priima sprendimus dėl projektų įgyvendinimo, nepatvirtindama galimai maksimalių išlaidų projekto įgyvendinimui. Tai leidžia, projektą įgyvendinamai institucijai, nekontroliuojamai didinti projekto vertę. Tokiu būdu, 2020 m. įgyvendintų projektų vertė, lyginant su priimamų sprendimų metu nurodytomis pradinėmis vertėmis, padidėjo 378,1 tūkst. Eur. (Sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta projektų vertė buvo 3456,8 tūkst. Eur, o galutinė vertė – 3834,9 tūkst. Eur.) Atskirų įgyvendintų projektų vertė padidėjo 50 ir daugiau procentų, lyginant su nurodyta pradine verte, sprendimo priėmimo metu. Pvz.: projekto „Karloniškės ežero ir jo prieigų sutvarkymas ir pritaikymas aktyviam poilsiui“ preliminari vertė, vadovaujantis 2017-05-02 informacija pateikta sprendimo projekto aiškinamajame rašte, buvo 604,2 tūkst. Eur, galutinė vertė – 947,6 tūkst. Eur.; projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas Varėnos miesto J.Basanavičiaus ir Žiedo gatvėse“ preliminari vertė sprendimo priėmimo metu 2016 09 27 buvo nurodyta 95,1 tūkst. Eur, o galutinė vertė – 228,8 tūkst. Eur.
Taryba, sprendimuose dėl projektų įgyvendinimo, įsipareigoja savivaldybės biudžeto lėšomis apmokėti projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kuri nepadengiama iš projekto lėšų ir visas netinkamas finansuoti su projektu susijusias išlaidas. Tačiau sprendimuose nenurodomas nei suminis, nei procentinis nurodytų išlaidų leistinas dydis, taip pat neapibrėžiama kokias konkrečiai išlaidas skaityti tinkamas finansuoti, kurios nepadengiamos iš projekto lėšų ir kokias išlaidas laikyti netinkamomis finansuoti. Todėl atskirais atvejais šios išlaidos sudaro iki 40 proc. galutinės projekto vertės. Pvz.: Projekto „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“ galutinė vertė 226,4 tūkst. Eur, iš jų, projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kuri nepadengiama iš projekto lėšų – 77,9 tūkst. Eur; projekto „Pastato, esančio Pušelės g. 11, Naujųjų Valkininkų k., Varėnos r., atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ galutinė vertė – 435,1 tūkst. Eur, iš jų, projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kuri nepadengiama iš projekto lėšų – 185,1 tūkst. Eur. 2020 metais įgyvendintiems 7-iems iš 10–ies projektų tinkamų finansuoti išlaidų daliai, kuri nepadengiama iš projekto lėšų ir visoms netinkamoms finansuoti su projektu susijusioms išlaidoms, panaudota 385,8 tūks. Eur savivaldybės biudžeto lėšų.
Išanalizavus atliktus darbus, kurie buvo finansuojami iš lėšų, skirtų apmokėti projekto tinkamų finansuoti išlaidų daliai, kuri nepadengiama iš projekto lėšų ir visų netinkamų finansuoti su projektu susijusių išlaidų, nustatyta, kad didžioji dalis darbų glaudžiai susiję su vykdomo projekto darbais. Todėl nesuprantama, kodėl darbai nebuvo finansuojami projektų lėšomis. Pvz.: projekto „Karloniškės ežero ir jo prieigų sutvarkymas ir pritaikymas aktyviam poilsiui“ buvo panaudota 42643,04 Eur netinkamų finansuoti su projektu susijusių išlaidų Susisiekimo komunikacijų, sporto paskirties ir kitos paskirties inžinerinių statinių supaprastintai statybai; projekto „Pastato, esančio Pušelės g. 11, Naujųjų Valkininkų k., Varėnos r., atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ įgyvendinimui buvo panaudota 185676,45 Eur netinkamų finansuoti su projektu susijusių išlaidų projekto projektavimui, darbų techninei priežiūrai ir statybos darbams.
Projektų įgyvendinimo metu, priežiūrą vykdanti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) 2020 m. skyrė sankcijas trims įgyvendintiems projektams. Bendra suma 27065,55 Eur. Dviem atvejais CPVA skirtos sankcijos už pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus. Tai projektai – „Varėnos miesto Dainų slėnio infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ ir „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“. Projekto „Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus atnaujinimas“ dalį rangos sutarties išlaidų CPVA pripažino netinkamomis (dalis krosnių ir kaminų remonto darbų bei vandens filtrų įrengimo darbai).
Šios išlaidos buvo finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Kontrolės komiteto išvada
Varėnos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Algis Miškinis pateikė komiteto išvadą. Joje sakoma: „Nežiūrint to, kad reikalai su kelių ir gatvių verčių nustatymu pajudėję į priekį, tačiau iki galo neužbaigti, nepakankami jų registracijos tempai. Nerimą kelia nustatyti pažeidimai Varėnos kultūros centre, priešgaisrinės apsaugos tarnyboje. Tikėkimės, kad kontrolieriaus jiems pateiktos rekomendacijos jau įvykdytos arba bus įvykdytos artimiausiu metu ir padarytos atitinkamos išvados.
Pagaliau ryžtasi pajudinti savivaldybės projektų įgyvendinimo ir finansavimo klausimus. Jau kuris laikas opozicijai kliuvo tarybai teikiami sprendimų projektų, dėl projektų vykdymo ir finansavimo, formulavimai, kurie atrišdavo projektų vykdytojams rankas lengvai vykdyti papildomus darbus, padengiant visas netinkamas su projektu susijusias išlaidas. Todėl vien tik 2020 metais turime 378 000 eurų projektų vertės padidėjimą nuo pradinės tarybai pateiktos vertės. Visiškai tarybos nariams nežinant buvo padarytos išlaidos iš savivaldybės biudžeto padengiant 27065 eurus už Centrinės projektų valdymo agentūros skirtas sankcijas už viešų pirkimų pažeidimus ir netinkamomis pripažintas išlaidas. Paprastai tokiu atveju administracijos direktorius turėjo atlikti tarnybinius patikrinimus, siekiant nustatyti atsakomybę už padarytus pažeidimus, deja, to visiškai nebuvo padaryta. Matyt, direktorius per daug užsiėmęs savivaldybės Varėnos seniūnijos vienos tarnautojos tariamais pažeidimais skųsdamas jos veiksmus prokuratūrai, o tiems neradus pažeidimų, atlikdamas tarnybinius patikrinimus ir skirdamas nuobaudas.“
Problema – sujungti skirtingas funkcijas atliekantys skyriai
A.Miškinio nuomone, šių problemų atsiradimui įtakos turėjo 2015 metais administracijos struktūroje atsiradęs finansų ir investicijų skyrius. Sujungus šiuos skyrius, faktiškai neliko pirminės lėšų planavimo ir išlaidų kontrolės. Viename skyriuje sutelkta projektų planavimas, jų projektavimas, įgyvendinimas ir lėšų numatymas ir skyrimas. „Paanalizavus 60-ies Lietuvos savivaldybių patirtį ir esamą padėtį išaiškėjo, kad tik trijose iš jų yra toks jungtinis skyrius, tame tarpe ir Varėnos savivaldybėje. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad toks skyrius dar yra Alytaus rajono ir Alytaus miesto savivaldybėse. Visose kitose yra atskiri finansų skyriai, o investicijų skyrių yra įvairūs variantai – ekonomikos, investicijų ir pan. Todėl kontrolės komitetas siūlo tarybai ir merui artimiausiame posėdyje priimti sprendimą dėl administracijos struktūros reorganizacijos panaikinant šį skyrių ir įsteigiant atskirus finansų ir investicijų skyrius“, – sakė A.Miškinis.
Meras negali be praeities
Meras Algis Kašėta teigė, kad tikrai rimtai svarstys skyrių reorganizavimo klausimą ir siūlymą dėl skyrių atskyrimo. Bet meras neįstengia priimti kritikos ir niekaip negali paleisti praeities – jis vėl savo pasisakyme prisiminė, kas buvo rajonui vadovaujant jo pirmtakui Vidui Mikalauskui. O tiksliau – apie tai, kad V.Mikalausko vadovavimo metu vykdant projektus taip pat buvo išlaidų – netinkamų ar biudžetą viršijančių: „Noriu pateikti faktą, labai konkretų – iš viso per 2007-2013 finansinį laikotarpį netinkamos ir/ ar projekto biudžetą viršijančios išlaidos sudarė 2 mln. 189 tūkst. eurų. Tokie yra labai konkretūs skaičiai, kuriuos pateikė finansų skyrius. Tikrai, skaičius yra įspūdingas ir iš to susidaro išvada, kad nieko naujo senajai administracijai neturėtų būti“, – sakė A.Kašėta ir kaip pavyzdį pateikė pėsčiųjų tilto per Ūlos upę įrengimą Žiūrų kaime, kuris, pasak mero, pabrango 53 proc. nuo bendros projekto vertės ir vardijo toliau: „Galima paminėti „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos pastatą Z.Voronecko gatvėje – energetinių charakteristikų gerinimas pabrango 43 proc.“. Priekaištų A.Kašėta pažėrė ir A.Miškiniui: „Neteko girdėti, kad administracijos direktorius būtų skyręs nuobaudas investicijų skyriaus darbuotojams ir pan. Dabar direktorius gudriai šypsosi, taigi, būkim sąžiningi ir puikiai suprantam, dėl kokių priežasčių visa tai vyksta.“ Ir toliau teisino savo administracijos veiksmus: „Kaip minėjo administracijos direktorius, negalima numatyti sumas, kurios bus netinkamos, ir kiek pabrangs projektas. Tai yra gyvenimas ir mes gyvenam ne pagal kokius nors nejudančius šablonus, mes gyvenam pagal esamą situaciją, susiduriam su situacija, kai brangsta viskas, medžiagos brangsta ir t.t. Priminiau tuos skaičius tam, kai viskas yra sklandžiai ir tos sumos nesikeičia, tačiau gyvenimas rodo ir jūsų praktika ankstesnė, kad viskas daug sudėtingiau.“.
Baudos yra, tarnybinio patikrinimo – ne
A.Miškinis replikavo mero pasisakymą: „Gerbiamas mere, Jūsų pasisakymas nesolidus ir truputį primena smėlio dėžės ginčus. Jūs pastoviai prisimenat ir lyginat su praėjusiais metais, kadencijomis ir taip toliau. Tada aš dar siūlau prisiminti Kazimiero Velžio laikus, kada Varėnės tiltas Senojoje Varėnoje irgi kažin kiek išbrango; paimkit ir toliau, gal dar Kleponio su Kalanta ką rasit…“. Tačiau A. Kašėta ėmėsi „auklėti“ A.Miškinį, esą ne taip seniai viskas buvo, jam žinoma ES projektų „virtuvė“ ir pan.
Jaunius Grikšas klausė, ar paaiškėjus, kad savivaldybė gavo baudas, buvo pradėtas nors vienas tarnybinis patikrinimas savivaldybės darbuotojams?
A.Verbickas atsakė, jog „Jei būtų buvę nustatyti tokie faktai, mes būtinai būtume pradėję tarnybinį patikrinimą. Bet, deja, tokių faktų nebuvo“.
A.Kašėta patikslino: „Direktorius turėjo omeny piktnaudžiavimų faktą“.
Atsakymams į klausimus direktorius neturi laiko
Martynas Katelynas piktinosi, kad administracijos direktorius nedalyvauja komitetų posėdžiuose ir tarybos nariai negali išsiaiškinti detalių, o tarybos posėdžių metu tam neužtenka laiko: „Rankų miškas, o klausimų gali užduoti tik du. Ateidamas į biudžeto komiteto posėdį koridoriuje trečiame aukšte pamačiau administracijos direktorių, kai po kokių 20 min. posėdžio metu paprašiau pakviesti administracijos direktorių, kad būtų atsakyti klausimai, kuriuos dabar uždavinėjam, direktoriaus vietoje nebuvo. Kiek žinau, ir kituose komitetuose administracijos direktorius nedalyvavo, nors ir buvo kviestas.“.
Mūru už direktorių vėl stojo A.Kašėta: „Administracijos direktorius buvo pakviestas į kontrolės komiteto posėdį iš anksto, jame dalyvavo ir atsakė į klausimus. O ekspromtu, kai komiteto posėdžio metu staiga šauna tarybos nariui į galvą mintis pasikviesti administracijos direktorių, kolegos, yra nesolidu, nes administracijos direktorius tikrai turi daug darbų, tas darbas netrunka vien iki darbo pabaigos. Gerbkit ir kolegų darbo laiką, jie negali sėdėti prie ekrano ar prie durų ir laukti, ar pakvies, ar nepakvies.“.
Opozicija – ne kenkėjai
Pasisakyti panoro ir Angelė Malinovskienė bei, kaip jai būdinga, rėžė iš peties: „Jeigu jūs, pone mere, prisimenat, kas buvo prieš 10-15 metų, tai mes taip toli neieškokim, paieškokim arčiau. Karloniškių projektas, kuris išbrango kapitaliai, išaiškėjo, kad nesuplanuota buvo lietaus kanalizacija. Tai yra netinkamos ar iš projekto nedengiamos lėšos. Ar administracijos direktorius, kuris, kaip jūs sakote, labai daug dirba ir viską kontroliuoja, ką jis kontroliuoja? Ar gali normalus žmogus kurti, padaryti projektą, kad jame nebūtų suprojektuota lietaus kanalizacija, kad nubėgtų vanduo?“. Ji priminė merui, kad nereikia iš opozicijos daryti kenkėjų, kuriems nerūpi Varėnos ateitis ir auklėti bei mokyti, „kaip aš turiu elgtis, kaip turiu kalbėti ir kaip turiu domėtis rajono reikalais.“.
Vidas Mikalauskas mero klausė, kada pagal jį įvestas euras, jei „2007 iki 2013 metų sumas eurais įvardinot?“, bet A.Kašėta patikslino, kad jo paminėta suma jau perskaičiuota eurais.
Kas meluoja?
Povilas Saulevičius klausė A.Verbicko: „Ar savivaldybės kontrolierius pateiktoje ataskaitoje meluoja, ar jūs visiškai nesusigaudot, kas ten parašyta: ten aiškiai, nuosekliai išdėstyta, kad savivaldybės biudžeto lėšų buvo panaudota daugiau negu 380 tūkst. Eur apeinant tarybos narius, t.y. tarybos nariams to nežinant. Ar jūs nesuprantat, kaip tie projektai įgyvendinami, ar jūs niekur parašo savo nedėjot?“.
A.Verbickas nepasidavė: „Labai gerai suprantu apie projektų įgyvendinimą ir labai gerai sekasi per šituos metus, jūs visiškai klaidinate ir tokių žodžių, kad panaudota savivaldybės biudžeto lėšų – ten nėra. Prašau neiškreipinėti faktų. Jeigu būtų nustatyti pažeidimai, mes būtume darę tarnybinį patikrinimą ir kažkas būtų nešęs atsakomybę. Šiai dienai savivaldybės biudžeto nėra panaudota.“
P.Saulevičius sakė, kad kontrolieriaus darbas padarytas labai didelis ir galų gale atskleista informacija, apie ką opozicija šnekėjo jau kelerius metus, bandė išaiškinti tiek A.Verbickui, tiek A.Kašėtai ir S.Griškevičienei (skyriaus vedėjai – red.), kad sprendimų projektų negalima rengti taip, kaip jie buvo rengiami, kuomet galima leisti pinigų tiek, kiek širdis geidžia, ar tiek, kiek sugalvoja Varėnos valdininkai. „Tai tikiuosi, kad tai pasikeis, o jei nepasikeis, tai teisėsaugos institucijos turėtų pasisakyti šiuo klausimu“, sakė P.Saulevičius. Jis priminė A.Verbickui, kad dar kartą paskaitytų kontrolieriaus Gintauto Šakalio parengtą ataskaitą apie savivaldybės finansinius išteklius ir kaip jie buvo naudojami bei siūlė pasižiūrėti komiteto posėdį, kur G.Šakalis aiškiai pasakė, kad buvo naudojamos savivaldybės lėšos apeinant 25 tarybos narius, jiems apie tai nežinant, kur yra panaudojami pinigai.
Meras mato kitų veidmainiavimą, bet savo – ne
Diskusiją reziumavo A.Kašėta: „Kodėl meras atsimena kolegas, kurie 18 metų valdė? Todėl, kad matome veidmainiavimą, todėl, kad šitie žmonės puikiai supranta darbo specifiką. Jie pirmajame ES finansavimo etape lygiai taip pat sprendė klausimus, šiandien jie lyg niekur nieko moralizuoja ir bando padaryti kriminalą. Jūs pasistengtumėte, kad taip būtų. Kriminalo nėra, neveidmainiaukit, būkit sąžiningi ir netaikykit dvigubų standartų.“
Bet nė žodeliu meras net nebandė paaiškinti, kodėl minėti 380 tūkst. eurų buvo panaudoti negavus tarybos narių leidimo, netgi jų apie tai neinformavus, kaip ir apie 27065 eurus Centrinės projektų valdymo agentūros skirtas sankcijas už viešų pirkimų pažeidimus ir netinkamomis pripažintas išlaidas. Panašu, kad merui rajono tarybos nuomonės nė nebereikia, ką įrodo kontrolieriaus ataskaita, ir sprendimus jis netrukus priims vienasmeniškai, nė nebegaišdamas laiko informuoti tarybos narius, nes jo dauguma ir taip palinksės galvomis, o su opozicija nėra ko terliotis. Ir pamažu Varėnos savivaldybėje įsigali autoritarinis mero valdymas. Yra pavyzdžių. Nuotr. Rengdami projektą „Karloniškės ežero ir jo prieigų sutvarkymas ir pritaikymas aktyviam poilsiui“ savivaldybininkai pamiršo numatyti lietaus kanalizaciją…