Kristina Jugulytė, PR Service
Paauglystė – tai didelių ir sudėtingų pokyčių laikotarpis, kai iš vaiko tampama suaugusiuoju. Šiame laikotarpyje žmogus keičiasi tiek fiziškai, tiek emociškai, keičiasi jo poreikiai, savęs suvokimas, bendravimas, saviraiška ir pasitikėjimo savimi jausmas. Tėvai dažnai pasijaučia besitraukiantys į antrą planą, prarandantys raktą į vaiko asmeninę erdvę.
Psichoterapeutė Irena Pėstininkienė ragina tėvus būti atidiems savo vaikams, pasistengti suprasti paauglių poreikius ir padėti išgyventi paauglystės iššūkius. Kad būtų lengviau, psichologė pateikia kelias rekomendacijas, kaip kalbėtis su paaugliais, išlaikyti artimą ryšį ir skatinti paauglių pasitikėjimą savimi.
1. Leiskite atsitraukti, bet išlikite prieinami
Vienas ryškiausių paauglystės požymių – pasikeitę bendravimo poreikiai, kai draugai tampa svarbesni už tėvus. Šiame laikotarpyje norisi daugiau laiko leisti su draugais, būti bendraminčių grupės dalimi, siekti pripažinimo. Kita vertus, viena skaudžiausių patirčių paauglystėje gali būti bendraamžių atstūmimas ir patyčios, suaugusiųjų nesupratimas ir nesugebėjimas suteikti reikiamos emocinės paramos.
„Geranoriškai domėkitės, kuo vaikai gyvena, kas jiems rūpi, su kuo bendrauja ir kaip jie jaučiasi. Stebėkite jų pokyčius ir nuoširdžiai pasistenkite suprasti, kas dedasi jūsų vaikų širdyse, – pataria psichologė-psichoterapeutė I. Pėstininkienė. – Pastebėję pirmuosius artėjančios brandos požymius paprastai ir aiškiai kalbėkitės su vaikais apie tai. Atsakykite į jų užduodamus klausimus. Nebijokite atvirai kalbėtis.“
2. Skatinkite dalyvavimą socialiniame gyvenime
Iš prigimties esame socialios būtybės. Todėl gebėjimas megzti ir palaikyti santykius su aplinkiniais yra vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių, padedančių kurti prasmingą ir emociškai sveiką gyvenimą.
„Domėkitės su kuo ir kaip jūsų vaikai leidžia laisvalaikį. Motyvuokite juos dalyvauti įvairiose veiklose, būreliuose, stovyklose. Taip paauglys galės ne tik tobulėti, išbandyti ir atrasti save, bet ir susipažinti su bendraamžiais, susirasti bendraminčių. Gauta patirtis padės lavinti socialinius įgūdžius, palaikys savivertę ir pasitikėjimą savimi“, – sako I. Pėstininkienė.
3. Leiskite patirti sėkmės jausmą
Jaunuolių pasitikėjimas savimi glaudžiai susijęs su pasiekimais ne tik moksle, bet ir kitose gyvenimo srityse – sporte, muzikoje, mene, įvairiuose būreliuose ir veiklose, kuriose galima patirti sėkmės ir kompetencijų augimo jausmą. Būtent tai palaiko pasitikėjimą savimi ir skatina norą mokytis ir tobulėti. Tam labai svarbus aplinkinių palaikymas, teigiamai įvertintos vaiko pastangos ir asmeniniai laimėjimai.
„Bendraudami su vaikais palaikykite juos, nuoširdžiai pasidžiaukite jų pasiekimais. Pasistenkite nelyginti jų su kitais ir nekritikuoti. Venkite tokių pasakymų „kodėl gavai 8, o ne 9”, „manau, galėjai geriau”, „pažiūrėk į savo draugą, kodėl negali būti kaip jis”. Tokie ir panašūs posakiai tėvams gali atrodyti nekalti ir motyvuojantys. Tačiau vaiką tai veikia atvirkščiai – verčia jį jaustis nepakankamu, nuvertina jo įdėtas pastangas, siunčia jam žinutę „kad ir kiek besistengtum, nesi pakankamai geras”. Taigi toks bendravimas neleidžia pajusti sėkmės, mažina pasitikėjimo savimi jausmą ir motyvaciją stengtis“, – įspėja I. Pėstininkienė.
4. Nenuvertinkite fizinių pokyčių svarbos
„Noriu atkreipti dėmesį, kad paauglių fiziniai pokyčiai kartais pernelyg nuvertinami ir priimami kaip savaime suprantami. Tačiau taip nėra. Dažnai dėl greito augimo, hormonų įtakos, išorinių kūno pokyčių bei emocijų svyravimų, paaugliams sunku suprasti, kas su jais vyksta“, – pastebi psichologė.
Paauglystės pokyčius kartais lydi įvairūs fiziniai negalavimai – padidėjęs prakaitavimas, galvos, kaulų, širdies skausmai, mergaitėms gali atsirasti menstruacijų skausmai ir su menstruacijomis susiję kiti fiziniai nepatogumai. Vaikas, negavęs tinkamos pagalbos ir paaiškinimo, kas su juo vyksta, gali išgyventi sumišimą, baimę ar gėdą, gali kristi vaiko pasitikėjimas savimi ir savivertė. Užsitęsusios stiprios emocijos gali įtakoti elgesio pokyčius. Kartais vaikas gali užsisklęsti savyje, atsisakyti bendrauti.
„Stebėkite savo vaikų elgesio, nuotaikų ir fizinius pokyčius. Pasistenkite suprasti pasikeitimų priežastis ir suteikti reikiamą pagalbą. Visus sunkumus vaikas išgyvens lengviau, jeigu jausis mylimas ir suprastas suaugusiųjų. Todėl kurkite ir palaikykite šiltus, tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius. Jeigu jūsų vaikas užsisklendęs, pasitarkite su specialistais, ieškokite būdų kalbėtis ir suteikti reikiamą pagalbą“, – pataria I. Pėstininkienė.
5. Raskite laiko ramiam, atviram pokalbiui apie kūno pokyčius ir higieną
Tarp mūsų kūno, emocijų, minčių, ir elgesio egzistuoja labai glaudus ryšys. Kaip jaučiamės fiziškai, kaip suvokiame ir vertiname savo kūną, kaip suprantame ir atliepiame kūno poreikius, taip jaučiamės ir emociškai. „Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į mergaičių brendimo pradžią, kuomet atsiranda pirmosios mėnesinės ir kyla poreikis išmokti naujų higienos įpročių. Šiuo laikotarpiu itin svarbi suaugusiojo pagalba ir emocinė parama. Ramus ir suprantamas paaiškinimas apie prasidėjusius pokyčius nuramins mergaitę ir suteiks jai daugiau saugumo. Svarbu padėti išmokyti paauglę rūpintis savo higiena, aprūpinti ją tinkamomis higienos priemonėmis ir padėti sumažinti fizinius negalavimus, kad jie nesutrikdytų kasdienių veiklų, ir kad paauglė jaustųsi laisva dalyvauti pamokose, būreliuose ir pan.“, – sako I. Pėstininkienė.