Kaip elgtis su mirusiojo asmeniniais daiktais?
Ką daryti su mirusiojo asmeniniais daiktais?

0
17

Netekę artimojo, patiriame liūdesį ir gedulą. Tačiau, nepaisant sunkių išgyvenimų privalome pasirūpinti ir buitiniais klausimais, pavyzdžiui, ką daryti su velionio daiktais? Specialistai sako, kad vieno teisingo kelio, kada, kaip ir kur dėti materialųjį mirusio artimojo turtą, nėra. Tačiau sprendimo būdų, kurie gali palengvinti naštą ir padėti apsispręsti, netrūksta.

Atsisveikinimas su mirusiojo daiktais gali būti sunkus emociškai, jei žmogus, kurio jau nebėra, buvo labai artimas. Šio proceso eiga priklauso ir nuo netekties aplinkybių: jeigu artimasis kurį laiką buvo slaugomas, sunkiai sirgo, tikėtina, kad asmeninių daiktų rūšiavimas ir tvarkymas bus lengvesnis, nes per šį laiką artimieji susitaikė su aplinkybėmis. Tokioje situacijoje svarbu kalbėtis tarpusavyje ir priimti apgalvotus sprendimus: kurie daiktai bus aukojami labdaros organizacijoms, ką galima pasilikti atminčiai ir ko nebenaudosite.
„Kai kurie žmonės yra labai prisirišę prie daiktų, todėl ištuštinti artimojo spintą gali būti itin skaudu, juk tai daiktai, kurių savininkas buvo jūsų mylimas ir artimas žmogus. Tai suprantama – daiktai, kuriuos naudojo jūsų artimasis, ir po ilgo laiko gali skleisti šilumą, žadinti teigiamus prisiminimus“, – sako Karolina Jancevičiūtė, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė.

Nežinomybė, kada tvarkyti daiktus ir ką su jais daryti
Praradus artimąjį, pirmiausia užklumpa liūdesys, gedulas ir apie paliktus daiktus galvojama mažai. Žmonės dažnai jaučiasi sumišę, prislėgti ir sielvartauja. Tačiau mirusiojo daiktų rūšiavimas – neišvengiamas žingsnis.
„Dažniausiai bendraujame su artimaisiais, kurie ką tik išgyveno netektį, didžiausias jų rūpestis tą akimirką ir pasirūpinti laidotuvėmis, tinkamai, pagarbiai atsisveikinti su artimuoju . Tuo metu jie dar negalvoja apie daiktų rūšiavimą, bet suprantame, kad toks paprastas dalykas gali kelti daug rūpesčių“, – dalinasi K. Jancevičiūtė.
Taisyklių, kada reikėtų apgalvoti, ką daryti su mirusio artimojo daiktais, nėra, tai individualu. Vieniems norisi išgedėti tam tikrą laiko tarpą, kitiems – kuo greičiau „paleisti“ žmogų, o kartu – ir visus jį primenančius daiktus. Būna ir tokių situacijų, kai artimasis pirmiausia išlydimas į slaugos namus. VšĮ „Kauno hospiso namai“ direktorė Kristina Krasko pasakoja, jog tokioje situacijoje šeima jau supranta, kad daugumos per jo gyvenimą sukauptų daiktų nebeprireiks, tačiau iki paskutinės minutės tikisi geriausio scenarijus, todėl nesiryžta jų išmesti ar išdalinti, morališkai jiems tai per sunkus darbas. nes. Yra ir tokių aplinkybių, kai artimieji atvyksta tik į laidotuves, fiziškai gyvena toli – normalu, kad jiems sutvarkyti asmeninius velionio daiktus gali užtrukti net metus ar daugiau. Nepriklausomai nuo to, kada apsisprendžiama, kad atėjo tinkamas laikas, pirmiausia visiems artimiesiems reikėtų pasikalbėti, nuspręsti, kas bus už ką atsakingas, ką darysite ir kur dėsite daiktus.

Ką verta aukoti
Vis dažniau asmeninius mirusiojo daiktus sugalvojama paaukoti. Lietuvoje veikia ne viena organizacija, kuri priima įvairius daiktus: rūbus, buitinę techniką, baldus, atlikusias, naudojimui tinkamas slaugos priemones ir kt. Svarbu suprasti, kad aukoti reikia tai, ką naudotumėte pats. Jeigu tvarkant asmeninius artimojo daiktus kyla klausimas – daiktus atiduoti ar išmesti, geriau rinktis antrąjį variantą. Nors tai emociškai sunkus žingsnis, svarbu sąmoningai įvertinti daiktų kokybę bei naudojimo garantijas, nesiūlyti organizacijoms abejotinos kokybės, saugumo kriterijų neatitinkančių daiktų.
„Daiktus organizacijoms aukokime atsakingai. Tik tai, kas iš tiesų reikalinga ir tik tai, kas dar kokybiškai ir oriai gali pasitarnauti kito žmogaus gyvenime. Tikrai dažnai pasitaiko, kad artimiesiems daiktas yra labai brangus, kelia prisiminimus, todėl žmonės nori jį perduoti, tačiau mes priimdami jį objektyviai matome, kad jis jau nebėra tinkamas naudoti” – pataria VšĮ “Kauno hospiso namai” direktorė.
Atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė K. Jancevičiūtė teigia, kad klientai dažnai konsultuojasi, kokius daiktus galima aukoti.
„Žmonėms aktualu, ar iš viso galima paaukoti labai asmeniškus velionio daiktus, pavyzdžiui, rūbus. Taip pat teiraujasi, ką daryti tokiais atvejais, kai nesinori, kad artimojo drabužius vilkėtų bet kas kitas. Vieno teisingo atsakymo nėra, patariame elgtis taip, kaip pačiam žmogui atrodo priimtina, – pasakoja K. Jancevičiūtė.

Suteikia daiktams antrą gyvenimą
Aukojami daiktai labai pasitarnauja organizacijoms ir tiems, kurie juos gaus. Septynerius metus veikiančio VšĮ „Kauno hospiso namų“ direktorė pastebi, kad žmonės dažniausiai yra itin supratingi ir dosnūs, tikslinasi ir klausia, kokius daiktus galima paaukoti, ko organizacijai tuo metu trūksta. „Dažnai sulaukiame skambučių iš buvusių pacientų artimųjų. Mūsų klausia, ar reikalingo įvairios slaugos priemonės, taip pat dažniausiai grąžina mūsų atvežtus daiktus, kurių daugiau nebenaudos: paklotus, sauskelnes, specialią patalynę, tualeto kėdes, kremus ir kt. Mūsų organizacija tokiais mainais labai džiaugiasi – atiduodamos priemonės keliauja į kitus namus ir padeda kitiems pacientams. Juk ne visi įstengia nusipirkti slaugai reikalingų daiktų, o tie, kurie aukoja, supranta, kad toks jų poelgis pasitarnaus kitiems“, – dalinasi K. Krasko.
„Kauno hospiso namai“ savo tinklalapyje www.kaunohospisas.lt skelbia, kokių daiktų trūksta labiausiai. Organizacija neturi kur sandėliuoti didelių kiekių daiktų, todėl priima tik slaugos priemones, nors yra besiteiraujančių, ar reikėtų drabužių, buitinės technikos.
Jei kyla klausimų, su daiktus priimančiomis organizacijomis visada galima pasikonsultuoti iš anksto. Be to, verta žinoti, kad pašventintus daiktus, tokius kaip maldaknygės, rožančiai ar Biblija galima pasiūlyti parapijai, kuriai priklausė artimasis.

Kalbėkite tarpusavyje
Švedijoje daugybę metų egzistuoja döstädning – tradicija prieš mirtį tikslingai išrūšiuoti ir sutvarkyti turimus daiktus, dokumentus, atsikratyti tuo, kas nenaudojama. Švedė Margareta Magnusson, tradiciją aprašiusi knygoje „Švelnus švediško priešmirtinio tvarkymosi menas“, visiems, sulaukusiems 65-erių pataria pasirūpinti savo reikalais ir daiktais – tai būdas ne tik švariau ir tvarkingiau gyventi, bet ir apsaugoti savo artimuosius nuo papildomų rūpesčių ateityje.
Lietuvoje apie priešmirtinį tvarkymąsi daugelis nėra girdėję, todėl anot specialisčių, pirmas žingsnis ir geriausias būdas priimti tinkamą sprendimą – kalbėtis tarpusavyje.
„Palaikykite ryšį su likusiais artimaisiais, kartu nuspręskite, kokių veiksmų ir kada imsitės, kaip naudosite likusius asmeninius velionio daiktus. Jeigu artimasis sunkiai serga, galite jo pasiteirauti, ar turi pageidavimų bei norų“ , – pataria K. Jancevičiūtė. – Nors emociškai tokiam pokalbiui gali būti sunku pasiruošti, tikėtina, kad jis palengvins jūsų apsisprendimą, kad daryti su artimojo daiktais ateityje“.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia