Laisvės šauksmas

0
10

Gegužės 27 d. Panočių bibliotekoje paminėjome  kovotojo už laisvę Romo Kalantos 50-ąsias tragiškos žūties metines. 1972 m. gegužės 14 dieną 19-metis jaunuolis Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro protestuodamas prieš tarybinį režimą apsipylė benzinu, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Jo užrašų knygelėje liko paskutinis įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“


Minėjimą pradėjo šio straipsnio autorė Kazio Bradūno eilėraščiu „Romas Kalanta“. Kaniavos kultūros centro vadovas Algimantas Vitkus apžvelgė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią nuo 1940 m. iki 1989 m. rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelio, priminė Romo Kalantos biografiją, pomėgius, svajones. „Paskutiniais gyvenimo metais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu. Jis suvokė, kad totalitarinė santvarka yra žudanti ir ryžosi pasiaukoti prisidėdamas prie Lietuvos išsilaisvinimo. Po šio įvykio Kaune ir visoje Lietuvoje kilo pasipriešinimo prieš tuometinę sovietų valdžią banga“. Peržiūrėjome trumpametražį dokumentinį filmą „Romas Kalanta: Laisvės šauksmas”, skirtą didvyrio Romo Kalantos atminimui. Skambėjo Panočių krašto bendruomenės nario Arvydo Juodžio atliekamos dainos: Andriaus Mamontovo „Marso kanjonai“, Eurikos Masytės „Laisvė“ ir Gintauto Tutkaus „Tėvynė dainų ir artojų“ (žodžiai Justino Mrcinkevičiaus), Gyčio Paškevičiaus „Mano kraštas“ (žodžiai Erikos Drungytės). Panočių folkloro ansamblis „Dziemedzis“ padainavo lietuvių liaudies dainas „ Oi neverk, motušėle!“, „ Vai, ko nusižvengei“, „ Žemėj Lietuvos“. Mokytoja Aušra Smelevičienė perskaitė Jono Strielkūno eilėraštį „Lietuva“ ir užbaigė renginį Bernardo Brazdžionio eilėmis „Laisvės paukštis“: „Esu aš paukštis, lanke nepašautas, / Nesuviliotas aukso narvo, deimanto grūdų, / Iš ten, kur liko mirčiai lizdas krautas, / Į ten, manan balsan kur kyla tautos. / Gyvent! Gyvent jus šaukdamas skrendu“.

Rimutė Antuchevič
Panočių bibliotekos bibliotekininkė
Algimantas Vitkus
Kaniavos kultūros centro vadovas

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia