Spalio 15 d. 18 val. Marcinkonių stoties galerijoje, Kastinio g. 1, Marcinkonyse atidaroma „Verpėjų“ meno rezidencijos „Kūrybinių ganyklų“ programos dalyvių paroda. Atidarymo metu vyks leidinio „Piemenų užrašai I” pristatymas.
„Verpėjų” meno rezidencijos „Kūrybinių ganyklų“ programoje 2022 metais buvo pakviesti dalyvauti 8 menininkai. Mėnesio trukmės rezidencijoje tradicinėje Kabelių kaimo pirkioje po du gyvenę kūrėjai savarankiškai ganė bei rūpinosi škudų avių banda.
Pagrindinė „Verpėjų kūrybinių ganyklų“ ašis – avys – tampa jungiamąja kaimo bendruomenės dalimi ir veikia nebe kaip mėsos ar vilnos vienetai, auginami sekant vien materialiais svertais, bet kaip kūrybos platforma, bendrabūvio su Kitu mokykla, tarpininkai tarp žmogaus ir gamtinės bei socialinės aplinkos. Jų pagalba iš aplinką vartojančių turistų virstame vietovių dalyviais.
Spalio 16 d., sekmadienį, 14 -17 val. kviečiame vaikus ir suaugusius į menininkų Karl Logge ir Marta Romani verpimo ir audimo kūrybines dirbtuves. Dirbtuvių dalyviai naudos paprastus audimo rėmelius, sukonstruotus iš įdomių vietoje rastų daiktų ir medžiagų, vietinių avių vilnos siūlus ir specialiai pagamintus įrankius. Kviečiami tiek pirmą kartą audžiantys, tiek labiau patyrę audėjai kartu kurti kolektyvinį gobeleną, sujungiantį asmeninę išraišką su įvairiais elementais, sutinkamais supančioje gamtinėje aplinkoje.
Parodoje dalyvaujantys menininkai:
Nadine Baldow yra Berlyne gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja, kurį savo darbuose tyrinėja kultūros ir gamtos santykių kompleksiškumą bei jų įtaką vienas kitam. Ji nagrinėja šiuos santykius skirtingais aspektais ir kelia klausimus: Ar mes vis dar esame gamtos dalis? Kas apskritai yra gamta? Ar mūsų planeta ir mes patys, save suvokiame kaip gamtos dalį? Nadine studijavo Drezdeno dailės akademijoje pas profesorių Eberhard Bosslet, taip pat Alpėse mokinosi medžio drožinėjimo technikų. Jos darbai buvo eksponuoti Šveicarijoje, Airijoje, Maltoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Pietų Korėjoje ir Indijoje.
Kristin Fredricksson yra daugybę apdovanojimų pelniusi perfromansų kūrėja, tyrėja, dėstytoja, iniciatorė ir lėlininkė. Savo kūryboje ji plėtoja ekologiško kūno, klimato, civilizacijos nykimo, autobiografines, atminties ir traumos temas. Kristin darbai buvo pristatyti tokiuose teatruose kaip Barbican Londone bei La Villette Paryžiuje, Norfolk & Norwich festivaliuose, bei instaliacijose vidaus bei lauko erdvėse. Ji taip pat dėsto meno istoriją ir filosofiją, somatinio meno kūrimą bei ekologiją meno, sociologijos ir gamtos fakultete, The Margate mokykloje Jungtinėje Karalystėje.
Mar Serinyà Gou yra vizualiųjų menų ir perfomansų menininkė iš Katalonijos. Barselonos universitete ji yra įgijusi vaizduojamųjų menų daktaro laipsnį, Barselonos konservatorijoje ji baigė balso studijas ir įvairias judesio sąmonės ir sisteminės metodologijos studijas. Jos aistra – tyrinėti natūralius žmogaus kūno, gamtos ir visuomenės ritmus bei jų darnų sugyvenimą. Jos kūnas yra instrumentas, kuriuo ji klausosi ir tyrinėja tai, kas ją jaudina, kai ji atsiduria tam tikroje situacijoje ar vietoje. Jos darbai ir performansai buvo pristatyti įvairiuose muziejuose, centruose ir festivaliuose nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Jurgis Bernatonis yra Vilniuje gyvenantis ir dirbantis kūrėjas, savo darbuose tyrinėja įvairius algoritminius kūnus ir jų kuriamus ritualus. Jurgis siekia sukurti terpę, kurioje nematomi kūnai įgauna tam tikrą pavidalą ir įvairiai sąveikauja su aplinka. Kūriniai nagrinėja skaitmeninių duomenų interpretavimo ir reprezentavimo susijusias problemas. 2015 m. baigė Magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje, 2020 m. dalyvavo Ruperto edukacinėje programoje.
Monique Besten yra menininkė, rašytoja ir edukatorė iš Ispanijos bei Olandijos. Ji kuria didelio atstumo performatyvius pasivaikščiojimus per Europą, dirba su tam tikrai vietai pritaikytais (angl. site-specific) kūriniais. Ji tiria lėtus buvimo būdus ir jungtis tarp meno medijų ir skirtingų gyvenimo aspektų. Monique rašo projektui „The Dark Mountain Project“ ir moko performanso bei meno išgyvenimo įgūdžių Utrechto meno universitete Olandijoje. Prieš pradėdama meno studijas Rietveld meno akademijoje Olandijoje ir Bauhaus Universitete Weimar mieste Vokietijoje, ji mokėsi istoriją.
Monique pastaruoju metu fokusuojasi į ėjimą kaip menininę praktiką. Ji plėtojo kūrinių seriją „A Soft Armour“, kurių metu menininkė rengė ilgus performatyvius pasivaikščiojimus po Europą, vilkėdama trijų dalių kostiumą (pavyzdžiui, 2015 m. ji ėjo nuo Barselonos iki COP21 Paryžiuje). Ėjimo metu ji fokusuojasi į lėtą ir paprastą buvimą, ekologiją, išgyvenimą lauke, laiką, praleistą su žmonėmis kelyje ir gamtoje, istorijų rinkimą, kostiumo siuvinėjimą einant bei tarp ėjimų, kasdieninį rašymą online erdvėje.
Roseline Lambert yra poetė ir antropologė. Ji 2012 m. debiutavo su poezija ir nuo tada aktyviai publikuoja bei pasirodo įvairiuose literatūros apžvalgose ir renginiuose
Kubeke (CA), Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. „Clinique“ buvo jos pirma poemų kolekcija apie agorafobiją ir prieglobsčio metaforas, išleista 2016 m. Jos antra poezijos knyga „Les couleurs accidentelles“ buvo išleista 2018 m. rudenį. Roseline yra gavusi Quebec Felix-Antoine Savard poezijos prizo apdovanojimą už geriausią 2017 m. publikuotą poemą. 2021 m. ji baigė Antropologijos doktorantūros studijas Concordia Universitete Monrealyje, Kanadoje, kur ji taip pat yra Jutiminių studijų centro narė. Jos tyrimo tezės nagrinėja agorafobijos patirtis Osle, naudojant su poezija ir antropologija susipynusią metodologiją. Jos dabartinis eko-poezijos projektas yra finansuojamas Kanados meno tarybos, Kubeko meno ir literatūros tarybos ir Kubeko tyrimų/Visuomenės ir kultūros fondo.
Ching-Yu Cheng yra menininkė iš Taivano. Ji linkusi dirbti su bendruomenės projektais, dažniausiai jos darbai formuojasi lėtai, atliekant ilgalaikius ir nuolatinius lauko tyrimus, kaip archeologas meno srityje, ir siekiant pateikti erdvinį atsaką, kuris vis dar susijęs su tam tikru architektūriniu mąstymu. Kažkodėl realybė verčia ją turėti daugybę skirtingų tapatybių: užsienyje gyvenanti menininkė, kalbų mokytoja, virėja, tarnautoja, padavėja, plytelių dažytoja ir t. t. Ji juokėsi iš savęs, kad yra laisvai samdoma visko specialistė. Ir visos šios asmeninės patirtys įkvėpė jos meno praktiką, kuriančią bendrą pagrindą iš visuomenės, kad galėtų užmegzti ryšį su visuomene, ir šiuo atveju jai tai yra vienas iš geriausių motyvacijų būti menininke.
Marta Romani (g. Breša, Italija) ir Karl Logge (g. Sidnėjus, Australija) yra animacijos, dizaino, gyvojo meno ir instaliacijų srityje dirbantys kūrėjai, šiuo metu gyvenantys ir kuriantys Sant Antioco saloje, Sardinijoje (Italija). 2014 m. jie specialiai persikėlė į salą, kad galėtų tapti audimo meistrės Chiara Vigo mokiniais. Marta ir Karl nagrinėja, kaip senoviniai audimo, verpimo ir dažymo būdai gali būti naudojami krizės, prisitaikymo ir tarpusavio ryšių temoms nagrinėti. Naudodami spekuliatyvius, tvaraus ir kritiško meno estetikos ir tyrimų metodus, jie pasitelkia medžiaginę alchemiją ir laikui nepavaldžius audimo gestus kaip platformą naujiems perdavimo, mainų ir susitikimo būdams kurti. Tiek kartu, tiek atskirai jie bendradarbiavo su institucijomis Belgijoje, Airijoje, Italijoje, Australijoje ir Portugalijoje, pristatydami projektus įvairiose galerijose ir netradiciniuose kontekstuose.
Parodos laikas: spalio 16 – 30 d.
Parodos atidarymas: spalio 15 d. 18 val.
Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C, Marcinkonys, Varėnos sav.
Paroda veikia šeštadieniais ir sekmadieniais 12-17 val.
Organizuoja: VšĮ Verpėjos
Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba ir Taivanio kultūros ministerija