„Šiais laikais visi tokie irzlūs…“ – dažnai girdima frazė. Galbūt dalis atsakymo slypi ir netikusiuose naudojimosi internetu įpročiuose? VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė papasakojo, kad realybė, atsiverianti už išmaniųjų įrenginių ekranų, iš tiesų gali keisti mūsų smegenis. Kaip tai vyksta?
Nemokame nuobodžiauti
„Galėčiau apie tai kalbėti valandų valandas“, – juokiasi Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė turėdama galvoje telefoną – į ranką telpantį daikčiuką, be kurio mažai kas galėtų ramiai užmigti, – miegamajame. Vargu, ar kas rimtai vertina specialistų įspėjimus, kad ekranams mūsų guolyje ne vieta.
D.Šimkutė nemažai laiko praleido besigilindama, kaip probleminis interneto naudojimas keičia mūsų smegenų elektrinį aktyvumą. Štai nuo kompiuterinių žaidimų priklausančių asmenų smegenyse stebimas stipresnis funkcinis ryšys tarp struktūrų, atsakingų už audiovizualinės informacijos apdorojimą. „Buvo svarstoma, kad gal tai netgi gerai – taip esą lavinamos smegenys. Deja, šie pokyčiai susiję su pertekline audiovizualine stimuliacija, lemiančia didesnį smegenų nuovargį ir visas iš to išplaukiančias pasekmes“, – paaiškino pašnekovė.
„Šiandienos gyvenimo norma – nuolat būti produktyviu ir užimtu, paliekant vis mažiau galimybių iš tiesų pailsėti. Žmones nebegeba toleruoti nuobodulio. Stovime trijų asmenų eilėje ir jau traukiame iš kišenės telefoną. Dega raudonas šviesoforo signalas ir tai sunku išlaukti žalios, skubame patikrinti, ar niekas neatsiuntė žinutės, kas vyksta socialiniuose tinkluose“, – realistišką vaizdą prieš akis nupiešė D.Šimkutė.
Ramybės būsenos metu užmerkus akis smegenims būdinga sinchronizacija, jos generuoja atsipalaidavimo būsenai priskiriamas alfa bangas. „Deja, probleminių interneto vartotojų tokia sinchronizacija uždelsta ir smegenys lieka dirbti aukštesnio dažnio diapazone – matomos beta ar net gama bangos, atitinkamai būdingos būdravimo metu ar atliekant didelio susikaupimo reikalaujančias kognityvines užduotis. Taigi, kai smegenų aktyvumas turėtų aprimti, jos lieka hiperaktyvios“, – paaiškino D.Šimkutė.
Probleminiai interneto vartotojai pasižymi pokyčiais įvairiose smegenų srityse. Mokslininkams nerimą kelia pasikeitimai kaktinėje skiltyje, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, planavimą, savikontrolę ir veiksmų pasekmių suvokimą. „Prefrontalinė žievė – kaktinės skilties regionas, atsakingas už tai, ką vadiname valia – gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, emocijas ir potraukius, gebėjimą pakentėti dabar, kad gautume didesnį atlygį vėliau. Deja, tiriant probleminius interneto vartotojus matomas šios srities tūrio bei aktyvumo sumažėjimas, – todėl impulsų kontrolė tampa sunkiai įgyvendinamu iššūkiu. Toks tūrio mažėjimas koreliuoja su įsitraukimo į atitinkamą veiklą trukme – kuo ilgiau žmogus priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, tuo ryškesni skirtumai, palyginti su kompiuterinių žaidimų nežaidžiančiais asmenimis. Vis dėlto tenka pripažinti, kad kol kas neturime atsakymų, kas šiame santykyje yra pasekmė, o kas priežastis“, – svarstė D.Šimkutė.
O ar įmanoma padidinti sumažėjusių smegenų sričių tūrį? „Mūsų smegenys yra plastiškos – jos keičiasi priklausomai nuo mūsų patirčių, tačiau kuo žmogus jaunesnis, tuo plastiškumas didesnis. Jei grįžtame į normalų ritmą, smegenys prisitaiko ir persitvarko. Tiesa, kartais matome ir išties stiprių pažeidimų. Pavyzdžiui, ilgos priklausomybės nuo alkoholio atveju, smegenų tūrio sumažėjimas gali būti toks didelis, kad pokyčiai tampa nebegrįžtami“, – paaiškino mokslininkė.
Kiberhigiena
„Pabaigos internete nėra – visada rasime ką nors naujo. Patiems sudėtinga suvokti, kad naudojamės internetu per daug. Kaip suprasti, ar jau esame probleminiai vartotojai? „Turėtume sau atsakyti į kelis klausimus: ar internetinių platformų naudojimas nekenkia mokslo, darbo rezultatams, santykiams? Ar turime mėgstamų veiklų už ekrano ribų? Apie probleminį vartojimą signalizuoja ir dėl naršymo internete aukojamos miego valandos “, – pasakojo D.Šimkutė.
„Yra keli pagrindiniai principai, susiję su dėmesiu, apie kuriuos dažnai nesusimąstoma. Negalime suprasti, išmokti ar prisiminti to, į ką neatkreipiame dėmesio. Rodos, akivaizdu. Bet kodėl tai super svarbu? Tęsiame toliau. Pagrindinės dvi dėmesio funkcijos smegenyse – vykdomoji ir signalinė. Vykdomoji priklauso nuo mūsų vidinių pastangų, koncentracijos, būtinų norint atlikti vykdomą užduotį. Signalinė – priešingai, nuo išorinių veiksnių, į kuriuos dėmesys nukrypsta automatiškai – ar tai būtų garsas, staigus blyksnis ar kitas ryškus iš aplinkos išsiskiriantis signalas. Mūsų smegenys tarsi užprogramuotos teikti pirmenybę būtent pastariesiems dirgikliams. Evoliucine prasme tai svarbu išgyvenimui, nes įspėja apie galimą pavojų. Tačiau kas atsitinka šiais laikais: jei susikaupę atliekame kokią nors užduotį, aplinkos dirgikliai nuolat pertraukia smegenų darbą. Programėlių atnaujinimai, socialinių tinklų pranešimai, pypsėjimai veikia kaip signalas būti nuolat pasiruošus reaguoti ir silpnina vykdomąją dėmesio funkciją“, – sako D.Šimkutė.
„Dabar gal jau kiek išeina iš mados, bet dar nesenai būdavo itin liaupsinamas gebėjimas multitaskinti. Iš tiesų šis gebėjimas yra iliuzija. Kaip suprantate, smegenys vienu metu negali sutelkti dėmesio į du dalykus. Mes ne atliekame dvi skirtingas užduotis, o tiesiog greitai perkeliame dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos. Smegenims tam reikia resursų, už kuriuos tenka sumokėti kognityvinę kainą – produktyvumas neišvengiamai krinta, – aiškino D.Šimkutė. – Taigi mažas naudojimosi internetu higienos žingsnelis būtų: užduotis, kurioms reikia susikaupimo, atlikti išmaniuosius prietaisus padėjus į šoną. Įvairūs pranešimai telefone imituoja svarbą, nors iš tiesų tokie nėra. Nuolatinis informacijos srautas veikia kaip virtualūs narkotikai, tuščiai eikvojantys mūsų smegenų resursus. Todėl tikrai vertėtų atlikti išmaniųjų įrenginių reviziją: peržiūrėti nustatymus, išjungti nereikalingus pranešimus, sustabdyti automatinį vaizdo įrašų paleidimą, kad turinys nebūtų transliuojamas mums nė nespėjus nuspręsti, ar to norime.“
Viena jos didžiausių rekomendacijų yra tai, nuo ko ir pradėjome šį straipsnį – pasirinkti laiką ar vietas, kuriose vengsite naudoti technologijas. Pavyzdžiui, nesinešti telefono prie lovos. „Nes šis įprotis užtikrina, kad paskutinis dalykas prieš miegą ir pirmas dalykas pabudus ryte bus internetas. Jei socialiniuose tinkluose išvydome ką nors nemalonaus ar erzinančio, nerimo piką pasiekiame dar ne neišlipę iš lovos“, – konstatavo D.Šimkutė ir su šypsena patvirtino, kad senoviškas žadintuvas Kalėdų proga būtų nebloga dovana.
„Ne iš piršto laužta, kad miegoti reikia aštuonias valandas. Svarbios visos miego fazės. Jei jas aukosime, bus paveikta daugybė gyvybiškai svarbių procesų, vykstančių smegenyse miego metu, kurie būtini palaikyti efektyvų smegenų darbą. Norėtųsi, kad posakis „miegas tik silpniems“ būtų visiems išmuštas iš galvos, nes yra atvirkščiai“, – linkėjo D.Šimkutė ir pacitavo Mathew Walker, Berkeley universiteto neuromokslininką, ilgus metus tyrinėjantį miegą: „Kai kovoji prieš biologiją, paprastai pralaimi, o tai, iš kur žinai, kad pralaimėjai, yra ligos ir sutrikimai“.
Tarp kitko
Prestižinis žurnalas „Current Opinion in Behavioral Sciences“ įvertinęs mokslinius tyrimus konstatavo, kad per pandemiją probleminio interneto naudojimas išaugo kelis kartus. VU, LSMU ir VDU mokslininkai pernai atlikto tyrimo metu taip pat sužinojo, kad 76 proc. apklaustų studentų daugiau laiko naudodamiesi internetu praleido pandemijos metu, nei prieš ją.