Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? 11 praktinių patarimų tėveliams

0
37

Kartais suaugusiuosius gali nustebinti ir sutrikdyti tam tikras vaikų elgesys. Ne paslaptis, kad su kai kuriais mažaisiais susitarti yra tikras iššūkis, kuris pareikalauja mūsų pastangų ir laiko. Ką daryti, jei nemalonus vaiko elgesys tampa vis dažnesnis? Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos ,,Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.

Mokyklos ,,Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė

1 patarimas. Neakcentuoti netinkamo elgesio

Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą. „Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „Aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas šaukia ir toliau – ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai – galima jau ir sureaguoti“, – dalinasi patarimu mokytoja Laura. Vaiko elgesį svarbu stebėti nuolatos ir kilus bet kokiam pavojui nedelsiant stabdyti. Tyrimai rodo, kad jei trikdantis elgesys nėra sustiprinamas tėvų ar mokytojų dėmesiu, 50 procentų atvejų vaiko nepriimtinas elgesys yra linkęs išnykti.

2 patarimas. Pakeisti aplinką

Profesorius William Mosier siūlo įsivaizduoti: du vaikai sėdi vienas šalia kito ir vienas kitą spardo. Ką galime padaryti? Paprasčiausiai pakeitus sėdimų vietų išdėstymą, kad šie du vaikai nebūtų taip arti vienas kito, galime išspręsti problemą. Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet tuo pačiu ir ugdyti savikontrolę bei pusiausvyrą. Kai vaikas pakankamai gerai kontroliuoja save, galima pridėti daugiau aplinkos iššūkių skatinančių mažuosius toliau tyrinėti aplinką.

3 patarimas. Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku

Daugeliui tėvų ir mokytojų sunku išlaukti tinkamos akimirkos, kada galima pasikalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį. Problemą dažniausiai norisi spręsti čia ir dabar. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti jų savivertę. Norint aptarti situaciją, galime ją suvaidinti su žaislais ir parodyti koks sprendimas turėjo būti priimtas. Galime perskaityti trumpą istoriją ar parodyti filmuką apie nepriimtiną ir priimtiną socialinį elgesį. „Aptariant situacijas su vaikais Eurekoje mes į pagalbą pasitelkiame emocinio intelekto programos „Kimochis“ pliušinius žaislus“, – pasakoja mokytoja.

4 patarimas. Skatinti socialiai priimtiną elgesį

Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio. Pavyzdžiui: „Barbora, kai matau tave tyliai vartant knygą, jaučiuosi labai laiminga.“ ar „Tomai, noriu tau padovanoti šį lipduką, nes tu pasidalinai savo žaislu su draugu.“. Labai svarbu apdovanoti vaiką, pastebėjus pageidaujamą elgesį, tai gali būti ne tik materialūs dalykai, bet ir mėgstama vaiko veikla, kartu su tėvais ar mokytojais.

5 patarimas. Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį

Vaikų raidos specialistas William Mosier pastebi, kad pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui reikšmingos vertės turi ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto. „Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalina žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą tokioje situacijoje dažniausi jį paleidžia. Apie 50 procentų vaikų, kurie elgiasi netinkamai ir tai žino, tokioje situacijoje nutraukia netinkamą elgesį ar tiesiog bando pasišalinti,“ – atkreipia dėmesį mokytoja Laura.

6 patarimas. Buvimas šalia vaiko

Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Vaiko ir suaugusiojo artumo gali pakakti, kad užgesintume nepageidaujamą elgesį.

7 patarimas. Švelnus prisilietimas

Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti. „Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais. Susilietimo metu vaiko galima klausti – ar Tu jauti kaip mano ramybė persiduoda Tau?“, – pavyzdį pristato Laura.

8 patarimas. Perspėjimas

Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Pavyzdžiui, vaikas spardo žaislą. Mes galime perspėti ir pasakyti: ,,Jei tu ir toliau elgsiesi nemaloniai su šiuo žaisliuku, aš jį padėsiu į lentyną ir tu su juo nebegalėsi šiandien žaisti“. Labai svarbu įvardinti vaikui, kas bus ir kiek laiko tai truks, bet dar svarbiau, kad mes laikytumėmės savo žodžio.

9 patarimas. Pavyzdžio rodymas

Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu. Tad pastebėję situaciją įvardinkime, kaip joje elgtumėtės Jūs, pvz.: ,,Aš nemušu Jono, Aš Joną glostau“.

10 patarimas. Perdėto susirūpinimo išreiškimas

Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykime pabūti kartu. Pavyzdžiui, „Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį labai išsigandau ir nuliūdau. Aš galvoju, kad tu gali suplėšyti daugiau piešinių, tad dabar pasėdėk su manimi ant kėdės, kol aš jausiuosi ramiau ir ne tokia liūdna, o tu suprasi, kad kitų draugų piešinių plėšyti nevalia“, – pateikia pavyzdį mokytoja Laura.

11 patarimas. Supratingumas

Ilgainiui vaikas supras, kad jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais bei būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.

„Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Eurekoje stengiamės kuo geriau pažinti vaiką ir pritaikyti jam tinkamus metodus. Svarbu, kad mokytojų ir tėvų požiūris sutaptų ir taikomi metodai būtų priimtini abiem pusėms, tik tuomet bus pasiekti norimi rezultatai“, – mintimis dalinasi mokytoja Laura.

Literatūra

1. 12 Steps Toward Positive Child Guidance – The Lynda A. Cohen Center for the Study of Child Development [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2022 m. liepos 6 d.]. Adresas: http://www.laccscd.org/articles/12-steps-guidance/

2. Miller DF. Positive Child Guidance. Cengage Learning; 2015. 386 p.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: