Alyvuogės – vienų itin mėgstama, kitų nekenčiama uoga. Vaikystėje paragavę šios uogos, dar ilgą laiką jos vengiame ir nededame į burną, nes jų skonis išties specifinis: varijuojantis nuo karčiai saldaus iki sūraus. Perkopę dvidešimtmetį ir vėl pabandę paragauti alyvuogių, nustembame, kadangi skonis, kurį prisimename iš vaikystės, pasikeičia ir turtingos skoniu alyvuogės dažnam tampa skaniausiu užkandžiu.
Taip atsitiko ir gerai žinomam keliautojui, „Lidl“ ambasadoriui Vytarui Radzevičiui, kurio pirma pažintis su šia uoga buvo išties kurioziška. Kaip pasakoja keliautojas, tam, kad pradėtų mėgautis alyvuogėmis, prireikė nemažai laiko. „Labai gerai atsimenu pirmą alyvuogių skonį. Sovietmečiu alyvuogės buvo reta ir nežinoma prekė. Pirmą kartą jas paragavau, kai draugo tėtis parvežė jas iš Vakarų. Paragavus, net susiraukiau – man visai nepatiko, nes tikėjausi kažko saldaus“, – atsiminimais dalijasi V. Radzevičius.
Kodėl vaikystėje nemėgstame alyvuogių?
Tyrimai rodo, jog apie dvidešimtuosius gyvenimo pradeda keistis skonio receptoriai, todėl nustatyta, kad vidutiniškai prireikia 22-ejų gyvenimo metų, jog galėtume pradėti mėgti „suaugusiųjų“ maisto produktus, tokius kaip alyvuogės ar ančiuviai ir mėgautis neįprastais ir sudėtingesniais skoniais.
Dar paauglystėje pasakęs, kad alyvuogės jam nėra skanios, V. Radzevičius sulaukė išmintingų ir lemtingų žodžių: „Draugo tėvas pasakė, jog kai užaugsiu, suprasiu, koks tai delikatesas. Šie žodžiai buvo pranašiški ir dabar alyvuoges labai mėgstu“, – pasakoja keliautojas.
Kalbėdamas apie savo vaikus ir anūkus V. Radzevičius sako, jog jiems vaikystėje alyvuogės, kaip ir jam, nebuvo skanios, tačiau visada pasitaiko ir išimčių. „Vaikai mėgsta, bet kaip ir aš – ne nuo vaikystės, labiau nuo vėlyvos paauglystės. O anūkams kol kas alyvuogės nėra skanios, nors kartą mažasis Jokūbas nuo picos nurankiojo visas alyvuoges ir jam, atrodo, tikrai patiko”, – pasakoja jis.
Šviežių alyvuogių nevalgytų net suaugusieji
Alyvuogės, nuskintos tiesiai nuo medžio, yra nevalgomos dėl kartaus skonio, kurį nulemia cheminis junginys, vadinamas oleuropeinu. Didžioji dalis alyvuogių perdirbama būtent tam, kad ši molekulė būtų pašalinta.
Dar romėnų laikais žmonės išmoko apdoroti alyvuoges, kad sumažintų oleuropeino kiekį. Romėnai šviežius vaisius mirkė vandenyje su medžio pelenais. Pelenai sudaro šarmines sąlygas, kurios greitai suskaido oleuropeiną, todėl alyvuogės per kelias dienas tampa valgomos ir nebe tokios karčios. Nors alyvuogių perdirbimo procesas pažengė, tačiau alyvuogių mirkymas įvairiuose šarminiuose skysčiuose išliko iki šių dienų.
Šiais laikais alyvuogės dažniausiai vartojamos kaip greitas ir lengvas užkandis, ar valgomos prie Viduržemio virtuvės įkvėptų patiekalų: maltos mėsos kepsnių – biftekų ar pitų su smulkintos mėsos įdaru. Alyvuogės taip pat neretai mėgstamos su jūros gėrybėmis ar halumi sūriu.
Šiuos ingredientus ir jų derinius jau šią savaitę galėsite išbandyti visose „Lidl“ parduotuvėse, kuriose prasideda graikų teminė savaitė. Joje netrūks graikiškų patiekalų, kurie valgomi vieni arba kartu su gardžiomis alyvuogėmis. Prasidedančios Graikijos savaitės proga dalinamės greitai pagaminamu, saldžiarūgščiu marinuotų alyvuogių receptu, kuris patiks kiekvienam.
Jums reikės:
2 indelių juodųjų ir žaliųjų alyvuogių
1 arbatinio šaukštelio smulkintų rozmarino prieskonių
5 arbatinių šaukštelių balzaminio acto
8 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 valgomųjų šaukštų sojos padažo
1 arbatinio šaukštelio medaus
Kelių skiltelių česnako
Kelių kalendros šakelių
Kelių šlakelių citrinos sulčių
Paruošimas:
Pirmiausia, nupilkite alyvuogių skystį ir suberkite jas į dubenį. Susmulkinkite kalendras bei česnaką ir jais apibarstykite alyvuoges. Dabar – metas kvapniam marinatui. Jam paruošti naudokite soją, balzaminį actą, citrinos sultis, rozmarino prieskonius, alyvuogių aliejų ir medų. Šiuo padažu apipilkite alyvuoges, viską gerai išmaišykite ir bent kelioms valandoms palikite pasimarinuoti. Vėliau – mėgaukitės gaiviu Viduržemio jūros skoniu. Skanaus!