„Gyvosios istorijos savaitgalio Kasčiūnuose“ dalyviai susirinko įkvėpti laisvės kovų dvasios

0
26

Rūta Averkienė

Prasmingų akimirkų pilnas „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“ į pušynuose pasislėpusią dramatišką pokarį menančią ir ypatingą aurą turinčią dzūkišką sodybą ant Merkio kranto, kurioje gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, sukvietė tuos, kurie gerbia laisvės kovotojų atminimą, nori daugiau sužinoti apie pokario laisvės kovas, atsižvelgiant į neramią geopolitinę padėtį, pažinti hibridines grėsmes, mokytis įgūdžių, reikalingų pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui bei sužinoti, kaip gali prisidėti prie šalies gynybos. Dvi dienas vykusio tradicinio renginio metu, kuris kaskart simboliškai sujungia praeitį su dabartimi, buvo pagerbti laisvės kovotojai,vyko ir jautraus dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis–Tigras“, kurį režisavo Valdas Babaliauskas, peržiūra. Susitikimą dar labiau įprasmino visų drauge dainuojamos partizaninės dainos ir nuoširdi bendrystė. Renginys tarsi atliepė partizanų priesaiką – ,,Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Jis prasidėjo Lietuvos valstybės himnu, kurį sugiedojo jaunoji šaulė Auksė Čyžiūtė, o jai pritarė visi dalyviai. Sodybos svečius pasveikino Juozo Jakavonio–Tigro labdaros ir paramos fondo direktorė ir šviesaus atminimo partizano vaikaitė Miglė Rukštelytė. ,,Džiaugiuosi, galėdama Jus pasveikinti mano senelių sodyboje, kuri dar mena šiurpų pokarį. Mūsų renginys tam ir skirtas, kad daugiau sužinotumėte apie laisvės kovas, kad visi drauge pagerbtume partizanų atminimą ir tęsdami jų didvyriškus darbus, drąsiai saugotume mūsų šalies laisvę“, – pažymėjo ji.

Apie pagarbą partizanams, laisvės kovotojams bei pagalbą Lietuvai ir Ukrainai kalbėjo garbūs svečiai – Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas R. Misevičius ir aktyvi šios bendruomenės narė Vita Gailiūnaitė. „Šiandien kalbam apie liūdną Lietuvos laikotarpį, kuris primena mums, kad laisvė nėra duotybė. Mes dėkingi Vanagui, Tigrui ir kitiems kovotojams – jei nebūtų jų aukos, mes neturėtume ir kur sugrįžti. Mūsų bendruomenę sudaro lietuviai iš penkiasdešimt penkių valstybių, bet mes esam Lietuvos dalis ir stengiamės dėl Lietuvos“, – kalbėjo L. Misevičius. Jis atvežė dovanų ką tik išleistą Pasaulio lietuvių bendruomenės nario Antano Adomėno knygą „Lietuvių diaspora: Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos“.

Vita Gailiūnaitė papasakojo liūdną savo šeimos tremties istoriją ir sakė, kad nors jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvena anapus Atlanto, labai myli Lietuvą. „Vertinu iškovotą Lietuvos laisvę ir todėl padedu Ukrainai. Ta partizaninė kova tęsiasi net ir dabar, nes atminties neištrinsi. Todėl, puikiai suprasdami agresorės politiką, remiam Ukrainą“. Kartu atvykęs įmonės „Litua“, gaminančios lengvai surenkamus baldus, atstovas Laimis Kvedaravičius papasakojo, kaip gimė idėja gaminti lengvų konstrukcijų surenkamus baldus, kurie dovanojami Ukrainos žmonėms.

Dalyviai buvo pakviesti dalyvauti įvairiose veiklose. Susidomėjimo sulaukė aplinkiniuose pušynuose vykęs orientacinis žaidimas „Partizanų takais“, sukurtas remiantis legendinių laisvės kovotojų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, Justino Lelešiaus-Grafo, Juozo Jakavonio-Tigro – dienoraščiais bei atsiminimais. Jo metu žaidimo dalyviai turėjo progą iš arti pažinti partizanų asmenybes ir autentiškus istorinius įvykius. „Išgyvenimo mokykloje“ buvo galima pasimokyti, kaip įkurti ugnį bet kokiomis sąlygomis, susirišti patikimus apraišus bei mazgus, saugiai persikelti per natūralią kliūtį. „Rimti Žygiai“ komanda demonstravo unikalią jotvingių ginklų, šarvų ekspoziciją, buvo galima ne tik apsirengti šarvus, bet ir įveikti specialią kariui skirtą trasą. Sodyboje veikė unikalių partizano Juozo Jakavonio-Tigro eksponatų paroda bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta neįkainojamos vertės fotografijų paroda „Vanagas su vanagėliais“. Fotografijose įamžinti tuometinis Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas, kiti partizanai. Buvo daug norinčių išbandyti Merkinės krašto muziejaus darbuotojų sukurtą interaktyvų žaidimą 1945 m. Merkinės puolimo tema. Lietuvos šaulių sąjungos atstovai visus besidominčius supažindino su ginkluote. 

Itin įdomių minčių ir vertingų įžvalgų išsakė diskusijos „Praeitis drąsina ateitį: kaip sekant kovotojų už laisvę pavyzdžiu būti savo tautos, krašto, valstybės istorijos kūrėjais?“ dalyviai – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Petras Girdzijauskas, viršila, daug prisidedantis prie partizanų palaikų ieškojimo Ernestas Kuckailis, KAM Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vadovas, pulkininkas Artūras Jasinskas, Lietuvos šaulių sąjungos Giedriaus Matulionio 103 kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas, dirbantis karių reabilitacijos centre ir besirūpinantis Ukrainos kariais, bei diskusiją moderavusi renginio globėja, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė. Joje buvo kalbėta ir apie laisvės kovas, koks svarbus darbas atliekamas ieškant laisvės kovotojų palaikų ir jautrias akimirkas juos suradus, ir apie tai, kaip šių kovų istoriją įprasminti šiandien, kaip pažinti valstybei kylančias grėsmes, kurių šiuo metu yra daug ir visokių – kibernetinių, teisinių, informacinių – ir kaip su jomis kovoti. Taip pat kodėl taip svarbu remti Rusijos užpultą Ukrainą. „Atsakymas paprastas – Ukraina šiandien kovoja mūsų karą. Jei ji pralaimėtų, rusai atsidurtų prie Lietuvos“, – pabrėžė kalbėjusieji.  

Savo jautrioje kalboje Seimo narė Angelė Jakavonytė papasakojo apie tėvelio partizaninę veiklą, kankinimus jį suėmus bei sunkius metus lageryje ir tremtyje, kurie jo kovingos dvasios nepalaužė. Ji pasidžiaugė, kad iki renginio suspėta pakartotinai išleisti papildytą tėčio knygą „Šalia mirties“. Taip pat papasakojo, kaip gimė idėja atnaujinti sodyboje ant aukšto Merkio kranto esančią vadavietę ir kodėl kasmet čia organizuojami patriotiniai renginiai.

Lygiai prieš metus sodyboje atidarytą rekonstruotą vadavietę galima apžiūrėti įlipus. Viduje partizanų gyvenimą ir kovas mena rašomoji mašinėlė, „Laisvės varpo“‘ laikraštis, indai, iš kurių valgė čia gyvenusieji, įvairūs buities daiktai. Ji padėkojo visiems, kurie dalyvaudami patriotiniame renginyje prisideda prie jos tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro ir kitų partizanų kilnių darbų tęsimo. „Labai džiaugiuosi, kad tėvų sodyba vėl pilna gyvybės! Ji visada buvo atvira norintiems pamatyti ant aukšto Merkio kranto esančią vadavietę, kurioje gyveno ir dirbo Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, o Tėtis iki pat mirties čia apsilankantiems žmonėms iš viso pasaulio liudijo tikrąją laisvės kovų istoriją. Pildydami Tėčio norą, kad ji išliktų atvira, suorganizavome patriotinį „Gyvosios istorijos savaitgalį Kasčiūnuose“. Labai malonu, kad sulaukėme dalyvių iš visos Lietuvos ir net iš Amerikos, Pasaulio Lietuvių bendruomenės! Tais Lietuvai dramatiškais metais šioje sodyboje, tamsioje keleto metrų žeminėje susitelkę išmintingi ir narsūs vyrai – Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kiti partizanai – kūrė Lietuvos išlikimo ir valstybės ateities planus, bandė juos įgyvendinti kruvinomis okupacijos sąlygomis. Savo gyvybės kaina jie patvirtino visos lietuvių tautos laisvės siekius, kurie įsikūnijo tik praėjus beveik penkiasdešimčiai metų. „Istorija moka sukti savo ratus atgal, pagrasindama: jei nebudėsite laisvės sargyboje, ateis svetimieji ir pagrobs ne tik materialinius, bet ir dvasinius turtus, kurie sudaro Tėvynės laisvės ir meilės, valstybės piliečių santarvės ir gerovės pamatą“, – rašė tėtis, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras savo knygoje „Šalia mirties“.

Šis renginys yra dar vienas jo išsipildęs siekis kiekviena proga visiems priminti dešimtmečiais menkintą bei iki dabar dar nepakankamai visuomenėje suprastą ir įsisąmonintą pokario partizaninės rezistencijos ypatingą reikšmę. Jis pats autentiškais pasakojimais ir pavyzdžiais liudijo įvykius ir atsiminimus, nenuilsdamas visą savo laisvą laiką paskutinius tris nepriklausomybės dešimtmečius paskyrė kalbėdamas apie tai su kiekvienu besidominčiu, o ypač su jaunimu, aiškindamas partizanų kovos prasmę ir svarbą bei tai, kokias kruvinas kančias išgyveno okupantams  pasipriešinę mūsų laisvės kovų kariai. Tęsiame Tėčio pradėtus darbus, nes jų svarba nė kiek nesumažėjo. Tam ir skirtas „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“ Čia yra ir visų mūsų, kurių šeimos dešimtmečius gyveno visuomenės užribyje, simbolinė, nematoma jungtis, Tėvynės meilės bendrystė ir stiprybė. Tikiu, kad ir Tėvelis iš aukštybių prideda mums jėgų veikti ir laimina visus darbus…“.

Pačiomis jautriausiomis gaidomis sodyboje šalia Merkio skambėjo partizaniškos dainos, kurias drauge su grupės „Tankuojas“ vyrais ir jaunąja šaule Aukse Čyžiūte dainavo visi dalyviai. Tylūs ir susikaupę visi drauge pasižiūrėjo filmą „Juozas Jakavonis–Tigras“. Jame tai, kas 1945–1947 metais reikšmingo ir tragiško įvyko šioje sodyboje esančioje partizanų vadavietėje – bunkeryje, suėmimą, kankinimus ir alinantį darbą Tolimųjų rytų kalėjimuose, pasakojo tiesioginis visų tų įvykių liudininkas J. Jakavonis-Tigras.

Kitądien laisvės kovotojų atminimas buvo pagerbtas Šv. Mišiomis Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias už juos aukojo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis, kunigas Gintaras Vitkus ir Merkinės parapijos klebonas, dr. Robertas Rumšas. Prasmingi G. Vitkaus pamokslo žodžiai kvietė susimąstyti apie pareigą Tėvynei ir asmeninę auką. „Bunkeris partizanams buvo prieglauda, atokvėpio vieta, kad jie vėl galėtų kilti į kovą. Tai buvo ir mirties vieta, nes partizanai užpulti bunkeriuose ir žūdavo. Te kiekvienas mokosi pavyzdžio iš šių narsių vyrų. Laimink, Viešpatie, kad žmonės suprastų, kad net ir sunkiomis sąlygomis Tavo pagalba juos pasiekia. Kad moko mylėti savo Tėvynę, kovoti ir dirbti vardan jos laisvės“.

Po Šv. Mišių buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, sukalbėtos maldos ir padainuotos partizaniškos dainos Merkinės kryžių kalnelyje, kuris saugo kadais šimtus išniekintų ir apkastų laisvės kovotojų kūnų. Jautrias eiles čia deklamavo aktorė Olita Dautartaitė. Gėlės padėtos ir žvakutės uždegtos prie Vanago paminklo Merkinėje ir Kasčiūnų kapinaitėse, kur palaidotas Juozas Jakavonis-Tigras ir jo bendražygiai.

Juozo Jakavonio-Tigro lūpomis daugybę metų oriai ir pagarbiai tarti žodžiai apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką iki galo nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas, yra gyva istorija. Ir pagarbi atmintis tiems, kurie garbingai žuvo taip ir nesulaukę Lietuvos Nepriklausomybės. Jis, nepaisydamas garbaus amžiaus ir nestiprios sveikatos, svetingai sutikdavo kiekvieną lankytoją bet kuriuo paros metu. O jų būdavo kasdien, ypač vasarą, lankosi moksleiviai su savo mokytojais iš visos Lietuvos. Taip pat dar gyvi likę partizanai. Žmonės atvykdavo net iš tolimų šalių pamatyti partizanų bunkerio ir jo saugotojo.

Seimo narė Angelė Jakavonytė šeimos ir Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo vardu nuoširdžiausiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie šio prasmingo renginio organizavimo ir sėkmės: renginį iš dalies parėmusiai  LR Krašto apsaugos ministerijai, už Šv. Mišių auką – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaičiui, kunigui Gintarui Vitkui, už itin jautrius prisiminimus – laisvės kovų dalyviui Petrui Girdzijauskui, už diskusijoje išsakytas vertingas mintis ir įžvalgas – viršilai Ernestui Kuckailiui, pulkininkui Artūrui Jacinskui, šauliui Ramūnui Šerpatauskui, už renginyje išeksponuotą vertingų fotografijų parodą „Vanagas su vanagėliais“ – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, už demonstruotą virtualios realybės žaidimą „Merkinės mūšis“ – Merkinės krašto muziejaus direktoriui Mindaugui Černiauskui, už surengtą orientacinį žaidimą, „Partizanų takais“ – istorikui Lukui Bunkui, už įdomią veiklą – „Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjui Augustui Žukauskui ir visai komandai, už unikalią jotvingių ginklų, šarvų ekspoziciją – „Rimti Žygiai“ komandai Martynui Švedui ir Matui Bodrijej, už sodyboje skambėjusias gražias partizaniškas dainas – grupei „Tankuojis“ ir Auksei Čyžiūtei, už geranorišką pagalbą – Merkinės seniūnijos seniūnui Gintautui Tebėrai, puikiems pagalbininkams Lionei Amšiejienei ir Algirdui Vaicekauskui, renginyje dalyvavusiems Simono Ridzvinavičiaus vadovaujamos kovinių šaulių būrių kuopos šauliams, Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliams, Lietuvos šaulių sąjungos „Kovo“ 1024 kuopos šauliams Anai ir Jurijui Taraškevič, už skanią kareivišką košę – Marytei Šiškevičienei, už skanius blynus – maisto vagonėlio „Karvės blynas“ šeimininkams Mariui ir Mantui Galiniams. Taip pat už dalyvavimą dėkoja Pasaulio lietuvių bendruomenės viceprezidentui Laurynui R. Misevičiui ir jos narei Vitai Gailiūnaitei bei visiems aplankiusiems sodybą.

„Patriotinius renginius organizuosime kiekvienais metais – jie tikrai motyvuoja dar labiau stengtis ir prisidėti prie mūsų mylimos Lietuvos kūrimo“, – pažymi Seimo narė A. Jakavonytė.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: