Dzūkijos žemyninėse kopose – džiuginantys ženklai

0
68
Smiltyninis gvazdikas. Giedriaus Švitros nuotrauka

Šių metų pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų.

Šiandien galima pasidžiaugti, kad iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame etape leidžia džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Apsilankius Dzūkijos kopose galima aptikti palaipsniui didėjančią biologinę įvairovę, atsikuriančias šilumamėges atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšis.

Grįžta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašyti augalai

„Kontinentinių Dzūkijos kopų atvėrimo projektiniai darbai dar tik pradinėje stadijoje – iškirstas miškas, bet likę daug šakų, samanų danga ir miško paklotė tik nedideliuose ploteliuose praardytos. Norint pasiekti galutinį rezultatą, reikės mechaniškai arba deginant jas pašalinti. Laukia dar daug darbų, bet kai kurie smėlynų augalai jau bando kurtis“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė (botanikė) dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Pasak jos, jau dabar atvertose atvirose buveinėse galima aptikti smiltyninio šepetuko ir paprastojo čiobrelio. Pajutusios sumažėjusią samanų konkurenciją ir geresnes apšvietimo sąlygas, iškirstuose plotuose kuriasi gausiau ir kitos rūšys. Pavyzdžiui, į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašyti smiltyninis gvazdikas ir vėjalandė šilagėlė (nuotr.).

„Pastarųjų rūšių augalų grupelės kuriasi nepaisydamos plote esančių šakų. Smiltyninis gvazdikas gerokai gausesnis – jo baltažiedžiai kereliai ypač gausūs arčiau kelio. Iš pradžių bandėme juos skaičiuoti, bet artėdami prie 200 ribos pametėme skaičių. Remiantis augalų tankumo vertinimu, galima spėti, kad smiltyninio gvazdiko yra daugiau nei 350 kerelių. Pirmieji rezultatai džiugina. Kitą pavasarį po tolesnių kirtavietės tvarkymo darbų turėtume sulaukti daugiau malonių staigmenų“, – sakė ekspertė.

Aptiko ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vabzdžių

Gamtosaugos ekspertei antrino ir Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys, sakydamas, kad atviros, smėlingos buveinės sudaro sąlygas įsikurti retoms ir nykstančioms rūšims: „Šios buveinės yra vertingos biologinės įvairovės požiūriu, jos būtinos įvairioms augalų paukščių ir vabzdžių rūšims išlikti“.

Apsilankęs šiemet atvertose Dzūkijos kopose, jis dalinosi aptikęs į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų kopinių tarkšlių. „Tai – viena iš indikatorinių rūšių, kurios atsiradimas rodo, jog atviros ekosistemos būklė ten gerėja. Tokiose atvirose buveinėse (kopose) gali formuotis gyvybingos kopinių tarkšlių populiacijos“, – sakė jis.

Giedriaus Švitros ir Nerijaus Žitkevičiaus nuotraukos.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: