Finansinių terminų žodynėlis: viskas, ko jūsų nemokė mokykloje

0
64

Vieni naujųjų metų naktį davė sau pažadą sportuoti, antri – skaityti daugiau knygų, treti – numesti svorio. Finansų ekspertai ragina nepamiršti ir savo pinigų – šiais metais pradėti naują finansinio raštingumo etapą.

Daugeliui vienu ar kitu gyvenimo etapu pinigų prireikia pasiskolinti – būstui, automobiliui, kitiems brangesniems pirkiniams ar nenumatytoms išlaidoms.

Skolindamiesi pinigų dažnai patingime skaityti paskolos išdavimo sutartis, kuriose įvardintos pagrindinės sąlygos ir terminai – paskolai taikomos palūkanos, galutinė paskolos kaina ir pan. Neretai painiojami ir įvairiūs terminai, pavyzdžiui, greitasis kreditas, kredito linija.

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė būtent į finansinius terminus dėmesį atkreipti ragina pirmiausia.

„Tvarkantis su savo asmeniniais finansais pagrindinius finansinius terminus suprasti yra labai svarbu. Daugumos jų mokykloje tikriausiai neišmokome, tačiau anksčiau ar vėliau gyvenimas su daugeliu jų priverčia susidurti“, – pastebi ji.

D. Stoškuvienė įvardija kelis pagrindinius terminus, kuriuos atsakingai tvarkant savo asmeninius finansus suprasti yra būtina.

EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, angl. Euro Interbank Offered Rate) – vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę paskolinti lėšų kitiems bankams eurais.

„Paprastai tariant, tai yra kaina, kurią bankai turi mokėti vienas kitam, kai jie vienas kitam paskolina pinigus. Priklausomai nuo to, kiek yra žmonių, kurie nori skolintis ir skolinti pinigus, ši kaina gali keistis kiekvieną dieną. EURIBOR taip pat yra orientacinis eurozonos palūkanų dydis. EURIBOR skaičiuoja ir skelbia Europos bankų federacija“, – sako D. Stoškuvienė.

Metinė palūkanų norma (MPN) – procentine išraiška išreikšta norma, kuri nurodo palūkanų dydį per metus nuo pasiskolintos sumos (be palūkanų į šį rodiklį nėra įtraukiami jokie kiti mokesčiai). Palūkanos yra kaina, kurią paskolos gavėjas moka paskolos davėjui už paskolintus pinigus. Pavyzdžiui, jei klientas pasiskolino 100 eurų su 5 proc. metine palūkanų norma, tai reiškia, kad jis kasmet moka 5 eurus palūkanų.

Bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – procentinė visų su vartojimo paskola susijusių išlaidų išraiška. BVKKMN parodo, kiek iš viso kainuos paskola procentais nuo jos dydžio. Į šį rodiklį įeina metinė palūkanų norma, komisiniai, mėnesinis administravimo mokestis ir kiti mokesčiai, kuriuos taiko kreditoriai. Būtent BVKMN parodo, kokia iš tiesų bus reali paskolos kaina klientui.

Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma (BVKGMS) – tai yra tikslią kredito kainą nurodantis skaičius. Jis yra susijęs su BVKKMN: abu nurodo tikrąją kredito kainą. Tačiau BVKKMN yra išreikšta procentiniu dydžiu, tuo tarpu BVKGMS nurodo tikslią sumą, kurią reikės grąžinti kredito davėjui per visą sutarties laikotarpį.

Greitasis kreditas (arba greita paskola) – nedidelė pinigų suma su gan trumpu grąžinimo terminu. Tokias finansines paslaugas teikia vartojimo kredito bendrovės. Klientas reikalingą pinigų sumą gali gauti per keliolika minučių, o jo kreditingumui nustatyti užtenka atsakymų į kelis esminius klausimus apie turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas pajamas. Visgi, nors kreditai praverčia sudėtingose situacijose, tačiau svarbu jais naudotis atsakingai.

Kredito linija – trumpalaikio (dažniausiai iki 1-2 metų) kreditavimo forma, įforminta banko sutartimi, pagal kurią bankas teikia klientui paskolą sumomis, ne didesnėmis už nustatytą limitą (didžiausią kliento galimo įsiskolinimo bankui sumą). Kredito linija suteikiama įmonėms dažniausiai apyvartinių lėšų trūkumui padengti.

„Kredito linijos gavėjas turi teisę prireikus imti, grąžinti ir vėl imti kreditą laikydamasis sutartyje nurodytos tvarkos ir neviršydamas nustatyto limito. Pagal kredito liniją visą kredito laikotarpį jis gali laisvai naudotis kredito lėšomis, bet suėjus terminui privalo grąžinti visą paskolos sumą. Už kredito liniją jis kiekvieną mėnesį moka palūkanas“, – aiškina D. Stoškuvienė.

Kredito istorija – tai istorinė suvestinė apie asmens skolinimosi duomenis. Kuo blogesnė kredito istorija, tuo blogesnės asmens skolinimosi galimybės. Klientas su bloga kredito istorija mokės didesnes palūkanas arba iš viso negalės paimti paskolos iš kredito įstaigų. Kredito istorija svarbi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Skolinantis pinigų „Creditea“ ekspertė ragina atidžiai skaityti sutartis ir nepainioti aukščiau įvardintų terminų.

„Kuo geresni yra žmonių finansinio raštingumo įgūdžiai, tuo geresnius ir sau palankesnius finansinius sprendimus jie priima“, – pabrėžia D. Stoškuvienė.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: