Varėniškei plaukikei Ievai Jurkūnaitei medaliai „plaukia“ į rankas

0
178
Ieva Jurkūnaitė

Ievai Jurkūnaitei dar tik keturiolika metų, tačiau pasiekimai sporte dideli: daug laimėtų įvairaus lygio varžybų, ji – daugkartinė šalies jaunučių ir jaunių čempionė bei prizininkė; aukso, sidabro ir bronzos medaliai, pagerinti rekordai… Liepos 17-19 dienomis Meksikoje, Leono mieste vykusiose Tarptautinėse vaikų sporto žaidynėse Ieva iškovojo 3 aukso ir po vieną sidabro bei bronzos medalius. Sveikiname Ievą su čempionės titulu, kartu džiaugiamės ir didžiuojamės.

Grįžusi iš Meksikos, Ieva Jurkūnaitė sutiko atsakyti į „Giružio“ klausimus.

– Ką tik grįžai iš Meksikos Tarptautinių vaikų žaidynių. Kokie įspūdžiai?

– Tarptautinės vaikų sporto žaidynės vyksta kiekvienais metais, vis kitame žemyne. Šiais metais man pasisekė, kad jos vyko Meksikos Leono mieste. Lietuvos delegacijoje be keturių plaukikų buvo dar ir krepšininkai, tinklininkės, lengvosios atletikos atstovai. Man buvo pirma tokia išskirtinė kelionė į Šiaurės Amerikos žemyną, ilgas skrydis per Atlanto vandenyną. Teko patirti ir 9 valandų laiko skirtumą. Įspūdžiai labai geri, sudalyvavau ne tik sporto, bet ir kultūrinėje šventės dalyje. Patiko nuotaikingas žaidynių atidarymas ir uždarymas, kai iš viso pasaulio susirenka bendraamžiai drauge. Susidraugavau su Meksikos ir Pietų Korėjos plaukikėmis.

Varžybų dienomis visas laikas buvo skiriamas plaukimui ir poilsiui, todėl laisvo laiko neturėjau. Ypač buvo sunki pirma varžybų diena – ryte teko du kartus plaukti atrankoje 400 ir 100m laisvu stiliumi, o vakarinėje finalų dalyje vėl kartoti šias distancijas.

Pirmą kartą susidūriau su aukštikalnių poveikiu rezultatams. Tik pasibaigus plaukimo varžyboms turėjome kelias dienas pasižvalgyti po miestą… Įspūdžiai geri, išliks ilgam… Esu laiminga, kad patekau tarp geriausių Kauno plaukimo mokyklos plaukikų ir teko dalyvauti tokiose žaidynėse.

– Parsivežei visą glėbį medalių, tapai Žaidynių čempione. Kas įkvėpė tokiems laimėjimams?

– Taip, sugrįžau su penkias medaliais, tarp kurių trys aukso, galėjo būti ir 5 aukso, bet 100 m laisvu stiliumi teko plaukti po 35 min. įveikus 400 m ir korėjietei pralaimėjau tik 0,34 sek. ,o 50 m po 200 m irgi skyrė nuo pirmos vietos per plaštaką… Bet vis tiek esu labai laiminga. Tikėjausi medalio, bet tiek tai nelabai… Šioms varžyboms nesiruošiau specialiai, nes jos vyko po Europos jaunimo čempionato, kuriame iškovojau bronzos medalį estafetėje. Šį kartą mėgavausi varžybomis, bendra atmosfera.

Kiekvienose varžybose stengiuosi pagerinti asmeninius rezultatus, tai yra didžiausias stimulas tobulėti…

– Esi dar labai jauna, tačiau pasiekei daug. Kas lemia pergales?

– Taip, man dar tik keturiolika ir esu viena iš jauniausių plaukikių, kurioms teko varžytis Europos jaunimo iki 18 metų čempionate… O pergales lemia sunkus darbas ir kažkiek talentas, taip sako treneriai… Be sunkių treniruočių ir gerų trenerių sunku tobulėti.

Labai svarbu ir artimųjų palaikymas. Džiaugiuosi pasiekimais, tačiau svajonės yra didesnės ir tikiuosi, kad pavyks jas įgyvendinti… Tik reikia mokytis iš klaidų ir tikėti tuo, ką darai.

– Kokia tavo dienotvarkė? Kiek laiko skiri treniruotėms?

– Pirma treniruotė Girstučio baseine prasideda nuo 6 ryto ir tęsiasi iki 7.30 val., tenka keltis 5 val. ryto ir vykti į treniruotes. Labai gerai, kad Kaune prie pat baseino gyvena seneliai, tenka pas juos ruošti pamokas, pailsėti ir jau 16.30 val. iškeliauti į tą patį baseiną. Antra treniruotė prasideda 17.00 val. ir tęsiasi iki 19 val.

Ką veiki laisvalaikiu?

– Laisvo laiko labai mažai turiu: treniruotės, pamokos, varžybos… Jeigu atsiranda kažkiek to laisvesnio laiko, su draugėmis skubu į filmą ar taip pasivaikščioti po miestą…

– Dabar atostogos, tačiau įdomu, kaip sekasi mokslas, kokie dalykai įdomūs?

– Gaila ,kad tos atostogos labai trumpos, kelios savaitės ir vėl…stovyklos, treniruotės… kitas sezonas, naujos varžybos, nauji tikslai… Kadangi gyvendama kartu su tėvais Vengrijoje, o vėliau ir Ukrainoje teko mokytis nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo mokykloje. Treniruojantis tokiu krūviu būtų labai sunku suderinti mokyklą ir treniruotes, mokslus tęsiu ir toliau nuotoliniu būdu, ką daro ir dauguma sportininkų.

Prisipažinsiu, mokytis sunku, tenka užduotis atlikti kartais ir vėlai vakare arba sekmadieniais, kada nėra treniruočių…Tenka daug naršyti ir kompiuteryje surandant teisingus atsakymus. O patinka anglų kalba, kurią pakankamai gerai moku, nes nuo mažens teko daug bendrauti su angliškai kalbančiais vaikais ir sportininkais… biologija, geografija, lietuvių kalba… O va su matematika „pykstuosi“… Nuotoliniu labai sunku ją mokytis.

– Kada ir nuo ko prasidėjo tikrasis sportininkės kelias? Kas tam turėjo įtakos?

– Dar gyvendami Vengrijoje su sese mėgdavome paplaukioti baseine, o rimtesnės treniruotės prasidėjo, kai Varėnoje atsirado baseinas ir pirmasis treneris Gytis Kašėta davė pagrindus tobulėti.

Labai daug išmokau ir Ukrainoje, treniruodamasi pas Pasaulio čempioną Dmitrii Krajevskii, kuriam irgi esu labai dėkinga. Tačiau pasiekus atitinkamus rezultatus turėjau ieškoti galimybės treniruotis aukštesniame lygyje.

Varėnos baseiną labai anksti pavasarį uždaro ir tekdavo treniruotis važiuoti į Alytų ar net Kauną.

Į plaukimą atėjau dėka Varėnoje pastatyto baseino. Be jo vargu ar aš šiandien kultivuočiau plaukimą ir garsinčiau Varėną…

– Kokios ateities svajonės?

– Kiekvienas sportininkas svajoja apie pergales, o kiekvienam laimėjimui savas laikas. Tikiuosi, kad sugebėsiu patekti į dar tris Europos jaunimo čempionatus, o gal ir Pasaulio? Tikslas – plaukti taip greitai, kad patekčiau į Lietuvos moterų rinktinę… Didelių tikslų artimiausiu laiku neturiu, svarbu, kad leistų sveikata ir išliktų motyvacija dirbti, ir gerinti asmeninius rezultatus.

– Dėkojame už pokalbį, linkime dar ryškesnių pasiekimų ir kad išsipildytų visos svajonės!

– Dėkoju „Giružiui“ už parodytą dėmesį ir palaikymą.

Kalbėjosi Romana Vaičkutė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: