Antradienį Danutė Valentukevičienė, gyvenanti Kabeliuose, apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Disertacijos tema – „Kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku“. Vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.
Kviečiame skaityti Lietuvių kalbos instituto parengtą interviu su dr. Danute Valentukevičiene apie disertaciją „Kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku“.
Jūsų disertacija vadinasi „Kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku“. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, apie ką yra Jūsų darbas, koks jo tikslas, ko siekėte savo tyrimu?
Disertacijoje nagrinėjamas pietų aukštaičių patarmės pagrindu susiformavęs naujasis tarminis darinys – Varėnos geolektas: nurodomi geolekto panašumai ir skirtumai su tradicine pietų aukštaičių patarme, aptariama „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų gyvybingumo charakteristika, Varėnos arealo sociokultūrinė situacija, analizuojami vyresniosios (51 m. ir daugiau), vidurinės (31–50 m.) ir jaunesniosios (18–30 m.) kartų fonetinių požymių realizavimas (o jis nevienodas!), informantų požiūris į kalbą.
Taigi šio darbo tikslas – ne tik ištirti kalbinius ir sociokultūrinius veiksnius, lemiančius tarminio varianto kaitą, bet ir identifikuoti pietų aukštaičių patarmės kaitos kryptis Varėnos geolekto zonoje.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo dinamiškus tarmės kaitos procesus ir naujųjų tarminių darinių formavimąsi.
Esate kilusi iš Varėnos rajono ir savo disertacijoje nagrinėjate kalbinę ir sociokultūrinę Varėnos geolekto sanklodą. Ar imtis išsamaus tyrimo paskatino susidomėjimas gimtosiomis vietovėmis, ar buvo ir kokių nors kitokių paskatų?
Manau, kad šiai temai rengiausi ne vienerius metus. Ir bakalauro, ir magistro baigiamuosius darbus rašiau iš savo gimtosios pietų aukštaičių patarmės (darbo vadovės doc. dr. Žaneta Markevičienė ir doc. dr. Lina Murinienė). Tiesa, tai buvo darbai, kuriuose remiamasi tradicinės dialektologijos principais ir ideologija.
Baigusi universitetą keletą metų dirbau Lietuvių kalbos instituto projektuose „Tarmių leksikos ir fonetikos pokyčių fiksavimas ir mokslinis tyrimas“ bei „Tarmių duomenų rinkimas „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekai ir Tarmių archyvo fonotekai“ (projektų vadovė dr. Jolita Urbanavičienė). Surinkau nemažai tarminės medžiagos iš savo gimtojo krašto. Vėliau teko talkinti dr. Astai Leskauskaitei ir dr. Vilijai Ragaišienei rengiant Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyną: tikslinti kai kurių žodžių reikšmę, kirčiavimą, užrašyti pavyzdžių. Taigi turėjau galimybę ne tik gilintis į tarminę situaciją Varėnos geolekto zonoje, bet ir išmokti naujų dalykų.
Disertacijoje tyrinėjate trijų kartų vietinės kalbos variantus, kalbėtojų požiūrį į juos. Kokios ryškiausios kalbinės ir sociokultūrinės ypatybės būdingos visų kartų atstovams?
Varėnos rajono savivaldybės gyventojų tankis yra mažas, o pats mažiausias Marcinkonių seniūnijoje, kuri po Labanoro seniūnijos yra rečiausiai apgyventa šalies teritorija. Tai lemia ir infrastruktūros tinklo netolygumą Varėnos geolekto zonoje. Norėdami patenkinti svarbiausius sociokultūrinius poreikius, gyventojai vyksta į kitas vietoves, dažniausiai į Alytų, Druskininkus, Vilnių. Gyventojų mobilumas yra viena iš svarbiausių kalbos kaitos priežasčių tiek individų, tiek kalbinėse bendruomenėse.
Disertacijoje remiuosi stebimojo laiko metodu. Šio metodo pagrindas – vyresniosios, vidurinės ir jaunesniosios kartos vietinės kalbos variantų tyrimas: vyresniųjų asmenų kalba žymi buvusį, o jaunimo – dabartinį kalbos kaitos etapą.
Analizuojant tarminius požymius, paaiškėjo, kad Varėnos geolekto zonoje labiausiai išlaikomas balsių ą, ę siaurinimas. Jis fiksuotas visų trijų kartų kalboje. Dzūkuoja ir priebalsius kietina labiau vyresnioji karta, mažiau – vidurinė, o jaunimo kalboje dzūkavimo ir priebalsių kietinimo pasitaiko tik pavienių atvejų, kurie lietuvių geolingvistikoje vadinami tarmiškaisiais žymenimis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad informantų požiūris į tarmę koreliuoja su jų kalbiniu elgesiu. Daugeliui vyresniosios kartos atstovų tarmė – regioninės tapatybės ženklas, ryšys, jungiantis su bendruomene, vienintelė kalba. Kiti, priešingai, klausia, kam ji reikalinga? Tokių asmenų kalboje realizuojama ir mažiau tarminių požymių. Jaunimas pripažįsta, kad tarmę reikia saugoti ir… net jos mokytis…
Su kokiais sunkumais susidūrėte rašydama darbą?
Pradėjusi rašyti darbą, pajusdavau, kad vis dar laikausi tradicinės dialektologijos principų, todėl dinamiškąją dialektologiją teko jaukintis: daug skaityti, analizuoti kolegų darbus, versti straipsnius iš užsienio kalbų. Esu dėkinga savo darbo vadovei prof. habil. dr. Danguolei Mikulėnienei už daugybę diskusijų, geolingvistų straipsnių ir naujų tyrimo metodų aptarimus.
Pajusti dinamiškosios dialektologijos grožį teko analizuojant tarminę medžiagą japonų dialektologo Fumio Inoue sukurtu tarmiškumo matavimo metodu, kurį lietuvių geolingvistiniams tyrimams pritaikė D. Mikulėnienė. Šiuo kiekybiniu metodu gauti tyrimo rezultatai yra objektyvūs.
Kokios yra tolesnės Jūsų atlikto tyrimo perspektyvos? Ar jau esate numačiusi tolesnių tyrinėjimų kryptį?
Analizuojant tarminę medžiagą, matyti, kad Varėnos geolekto zona yra nehomogeniška, todėl disertacijoje aptarti tik svarbiausi dalykai. Be abejonės, kad tyrimus reikėtų tęsti, nagrinėjant kitas, disertacijoje neaptartas, temas, pavyzdžiui, kalbinį kraštovaizdį.
Kadangi mano tyrimas atliktas stebimojo laiko metodu, norėčiau rezultatus patikrinti realiuoju laiku, t. y. parengtas anketas ir užduotis su tais pačiais informantais pakartoti po kelerių metų. Bet tai būtų kitas tyrimas.
Dalijamės disertacijos gynimo akimirkomis. Karinos Kropaitės nuotr.