Spalio 18 d. XV D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje – Vilniaus senojo teatro spektaklis „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Monika Klimaitė) pagal prancūzų dramaturgo Joëlio Pommerat pjesę.
J. Pommerat (g. 1963 m.) ne tik dramaturgas, bet ir režisierius, vienas ryškiausių pastarųjų metų teatro reiškinių Prancūzijoje. Jo pjesės, pasižyminčios išskirtine teatrine kalba, statomos visame pasaulyje bei įvertintos kritikų prestižiniais teatro apdovanojimais. 2013 metais parašytoje pjesėje „Dviejų Korėjų susijungimas“ dramaturgas išskleidžia šiuolaikišką santykių panoramą, taip subtiliai keldamas klausimus: kas yra meilė, iš ko ji, kaip ją suprasti ir užčiuopti?
Penkiolika istorijų apie meilę
Vilniaus senajame teatre spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ eskizą režisierė M. Klimaitė pristatė 2023-ųjų birželį Senojo teatro inicijuotos teatro laboratorijos „Mes – Prancūzijaʼ23“ metu. Pilnavertė spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ (Joël Pommerat) premjera su išskirtiniais režisūriniais sprendimais bei muzikiniais intarpais įvyko 2023 m. spalio 19, 20 dienomis.
Spektaklyje atskleidžiama penkioliką trumpų gyvenimiškų istorijų, kurių bendras vardiklis – santykiai ir juos jungianti arba skirianti įvairiabriaunė meilė. Rež. M. Klimaitei patiko fragmentiška pjesės forma, leidžianti skirtingose situacijose analizuoti žmonių santykius, tai, kas juos sieja bei skiria. Kaip teatro kritikas Raffaele Furno apie J. Pommerat pjesę ,,Dviejų Korėjų susijungimas“ yra pasakęs: „Atrodo, kad daug lengviau būtų susivienyti Šiaurės ir Pietų Korėjoms, nei dviem žmonėms išlaikyti nuoširdžius ir tikrus meilės santykius“.
Režisierė Monika Klimaitė: „Because THIS night belongs to lovers…“
Jaunoji kūrėja Monika Klimaitė (1989 m.) teatro režisūrą baigė Klaipėdos universiteto menų fakultete, studijas gilino Didžiosios Britanijos universitetuose bei stažuotėse Linkolno centro teatre, Niujorke (JAV), Beirute (Libanas), judesio teatro mokymuose pas judesio teatro meistrą Eugenio Barba (Danija), o šiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teatro režisūros doktorantūros studentė.
Rež. M. Klimaitei meilė asocijuojasi su svogūnu, turinčiu labai daug sluoksnių, ir kuris anksčiau ar vėliau priverčia verkti (kaip ir meilė) – iš liūdesio, iš džiaugsmo, iš jautrumo, iš nostalgijos, o kartais tiesiog iš… nieko. Spektaklio kūrėjai garsiai pasakyti, kad spektaklis apie meilę yra lyg nesmagu. Gal todėl režisierė skirtingus epizodus spektaklyje perteikia su ironija, humoru, nevengiant absurdo ir lengvo ciniško žvilgsnio.
Spektaklyje režisierė negriauna ketvirtos sienos iliuzijos, o atvirkščiai – sukuria papildomas keturias sienas, kad būtų galima jį žiūrėti iš visų pusių, taip žiūrovą pakviečiant į gana intymią erdvę, priartinant jį prie veiksmo aikštelės ir aktorių. „Šis artumas įkrauna ir jaudina. Tai suteikia ypatingo skonio ir adrenalino“ – dalinasi patirtimi aktorė Jevgenija Karpikova.
„Atėjus į spektaklį publikai reikėtų nusiteikti tam tikrai situacijų ir jausmų karuselei, ,,because THIS night belongs to lovers, because THIS night belongs to us“ (vert. – „Nes ŠI NAKTIS priklauso įsimylėjaliams, nes ŠI NAKTIS priklauso mums.“, Bruce Springsteen ir Patti Smith daina)“ – rež. M. Klimaitė.
Scenoje – atviri pokalbiai apie meilę ir santykių paradoksai
Skirtingus vyrų ir moterų vaidmenis spektaklyje atlieka keturi Senojo teatro aktoriai: Jevgenija Karpikova, Telmanas Ragimovas, Nikolajus Antonovas ir Jelena Juščenko.
Aktorius T. Ragimovas kalbėdamas apie pjesėje keliamus klausimus pažymi, kad kalbėti apie meilę nėra įprasta, todėl nepatogumas, kuris gali kilti žiūrovui, dera su spektaklio medžiaga.
Vienoje iš spektaklio scenų galima įžvelgti paradoksą, kuris slypi ir pačiame pjesės pavadinime „Dviejų Korėjų susijungimas“: „…kai susipažinom, viskas buvo tobula. Mes buvom tarsi dvi pusės, kurios viena kitą pametė ir vėl surado. (…) Lyg Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja atvertų sienas ir susijungtų, o žmonės, kuriems daug metų buvo draudžiama matytis, vėl susitiktų.“ Kaip sako kitas sceninio kvarteto aktorius N. Antonovas, mes suprantame, kad susivienijimas – neįmanomas, nes pjesė apie meilę, o pavadinimas apie geopolitiką.
Buitiškos ir kasdienės situacijos prancūziškoje pjesėje apie santykius, ir juose gimstančius jausmus, kalba garsiai. „Mes dėl mentaliteto ypatumų bijome atvirai kalbėti apie meilę. Tikiu, kad šis kūrinys padės nugalėti kai kuriuos vidinius barjerus“ – viliasi aktorė Jevgenija Karpikova. Jos supratimu, laimė – tai meilė sau, ir būtėnt meilė sukuria harmoniją su savimi ir pasauliu.
Aktorei Jelenai Jušenko, meilė, kuri nagrinėjama spektaklyje, asociajuojasi su diskoteko rutuliu, sulipdytą iš šukių, kurių kiekviena atspindi vis kitą gyvenimo situaciją, kaip meilė turinti daug veidų.
Spektaklio „Dviejų Korėjų susiungimas“ kūrybinė grupė:
Režisierė – Monika Klimaitė; scenografė ir kostiumų dailininkė – Inga Jurkevičiūtė; Garso režisierius –Vitalij Leonov; scenos apšvietimas – Veniamin Dmitroškin; režisierės padėjėja – Gelena Ivaškevič.
Spektaklyje vaidina: Jelena Juščenko, Nikolaj Antonov, Jevgenija Karpikova, Telman Ragimov.
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais.
Daugiau apie spektaklį „Dviejų Korėjų susijungimas“: https://vsteatras.lt/spektakliai/dvieju-koreju-susijungimas-rezj-monika-klimaite-
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos