Varėnos viešosios bibliotekos skaitykloje veikia paroda, skirta poeto, eseisto, žurnalisto Stasio Stacevičiaus (1959–2012) 65-osioms gimimo metinėms atminti
Parodoje eksponuojamos išleistos knygos: „Vienkiemio valanda“ (1990 m.), „Juodvarnių žemė“ (1994 m.), „Perkūnės pasiilgę“ (1997 m.), „Toli kriokliai“ (1999 m.), „Luktels ūkaujančių Bedugnis“ (2003 m.), „Juodoji“ (2005 m.), „Ne ėriukai nakty“ (2008 m.), „Stiklinė“ (2012 m.), „Milda supaisys“(2013). Parodą papildo S. Stacevičiaus rankraštinė kraštotyros medžiaga – segtuvas „Kraštotyros darbai. Parengė Stasys Stacevičius“, taip pat straipsnių kopijų segtuvai „Literatūra apie Stasio Stacevičiaus gyvenimą ir kūrybą“ bei „Stasio Stacevičiaus kūryba periodiniuose leidiniuose“. Eksponuojami du kompaktiniai diskai. Vienameiš jų įamžintos nepakartojamos akimirkos su Stasiu Stacevičiumi, skaitančiu savo eiles ir kalbančiu apie gyvenimą, kitame – poeto Stasio Stacevičiaus vienkiemyje prie Merkinės 2013 metais vykusi poezijos pavakarė „Po Stasio Stacevičiaus obelimi“.
Biografija. Stasys Stacevičius gimė 1959 m. lapkričio 19 d. Merkinės viensėdyje. Mokėsi Merkinės Rojaus Mizaros vidurinėje mokykloje, 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Paimtas tarnauti į sovietinę armiją, į universitetą nebegrįžo, dirbo įvairius darbus, daug laiko skyrė žurnalistikai, dirbo Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų laikraščiuose, „Valstiečių laikraščio“ korespondentu Dzūkijai, bendradarbiavo literatūrinėje šalies spaudoje, įvairiuose kultūros leidiniuose ir almanachuose. Pirmuosius eilėraščius paskelbė 1977 m. „Moksleivio“ žurnale. Išleido 8 poezijos knygas. Praėjus metams po jo mirties, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido kūrėjo eseistikos knygą „Milda supaisys“. Tai pirmoji S. Stacevičiaus eseistikos knyga ir paskutinioji jo kūrybos knyga. „Vertingas poeto eseistikos bruožas – vietos autentika. Merkinėje gimęs ir gyvenęs autorius yra vietovės, peizažo dalis, pasakoja apie buvojimą tose platumose, su konkrečiais žmonėmis, nes kiekvienas jų, sutiktas tarp Dzūkijos miškų, yra „vienetinis“, artimas.“[1]
Pūgotą ir šaltą 2012-ųjų metų gruodžio aštuonioliktosios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, S. Stacevičius savo namų atokiame viensėdyje nepasiekė. Jo kūnas buvo surastas laukuose 2013 metų sausio dešimtą dieną. Poetas palaidotas Merkinės kapinėse.
Apdovanojimai. 2001 m. Stasys Stacevičius Kaune buvo paskelbtas 37-uoju „Poezijos pavasario“ laureatu. Poetas buvo pagerbtas už savo eilėraščių knygą „Toli kriokliai“. Tais pačiais metais už nuopelnus Varėnos krašto kultūrai ir literatūrai jis buvo apdovanotas „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Varėnos rajono savivaldybės pinigine premija. 2006 m. S. Stacevičius gavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premiją už ryškiausias publikacijas kultūros temomis „Literatūroje ir mene“ bei kitoje spaudoje, o 2012 m – Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. 2013 m. festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ komitetas, atiduodamas pagarbą ir už gyvenimo tekstus, suteikė Stasiui Stacevičiui Jotvingio vardą.
Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė
[1] Kičaitė, Milda Išleista paskutinė Stasio Stacevičiaus kūrybos knyga // Merkio kraštas.- 2014, vas. 11