Varėnos rajone prie Lavyso ežero užfiksuotas incidentas, kai nukrito ir sprogo nenustatytas skraidantis objektas, oficialiai patvirtintas kaip dronas, įgavo naujų aiškumo detalių. Po kelių dienų tyrimo pareigūnai jau surinko didžiąją dalį nuolaužų, o ekspertai pateikia pirmąsias išvadas apie įvykio pobūdį.
Romana Vaičkutė
Nukentėjusiųjų nėra
Nepaisant sprogimo ir objekto įkritimo į ežerą, per incidentą žmonės nenukentėjo. Tai laikoma itin svarbia aplinkybe, atsižvelgiant į galimą riziką, jei dronas būtų nukritęs gyvenamojoje teritorijoje.
Drono skrydžio kariuomenė nefiksavo, jo nematė pasieniečiai
Primename, kad pranešimą apie naktį girdėtą sprogimą (kovo 23 d.) ir ant ežero ledo pastebėtas metalo skeveldras Bendrasis pagalbos centras gavo pirmadienį, kovo 23 d., 11.52 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos, vėliau – ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, įvestas planas „Skydas“. Nuolaužų paieškos darbai pradėti pirmadienį, tačiau dėl saugumo reikalavimų nakties metu sustabdyti – teritoriją saugojo pareigūnai.
Pirmadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis sakė, kad šiuo metu tebėra renkamos sprogusio objekto nuolaužos, įkalčiai, kurie bus tiriami.
Jo teigimu, jau rastas vidaus degimo variklis – tokie kartais naudojami dronuose, tad šiuo metu galima daryti prielaidą, kad objektas ir buvo dronas. Karininkas sakė, kad sprogmenų nebuvo rasta, tačiau tai nereiškia, kad jų ir nebuvo, o tikslios detalės paaiškės tik atlikus tyrimą.
G. Ciunio teigimu, naktį kariuomenė drono nefiksavo, jo nepastebėjo ir pasieniečiai.
Surinktos nuolaužos ir baigta pirminė apžiūra
Darbai atnaujinti antradienį ryte ir sėkmingai užbaigti.
Operacijos metu buvo pasitelkti specializuoti padaliniai, o dėl galimų sprogmenų buvo aktyvuotas planas „Skydas“, kuris vėliau atšauktas neradus aiškių grėsmių.
Dalis rastų fragmentų perduota detalesnei ekspertizei. Tarp jų – ir svarbus komponentas, leidęs tiksliau identifikuoti objektą.
Antradienį atsakingos tarnybos baigė teritorijos apžiūrą – nuolaužos rinktos tiek nuo ežero paviršiaus, tiek iš dugno. Ugniagesiai gelbėtojai, vykdydami policijos nurodymus (įvedus planą „Skydas“), talkino ARAS pareigūnams ieškant ir renkant nuolaužas ant ledo bei vandenyje (vandenyje nuolaužų traukimą atliko ARO narai). Darbams pasitelkta specializuota ugniagesių gelbėtojų įranga: dvi valtys, povandeninė kamera ir kita technika. Užbaigus pavestas užduotis, ugniagesių gelbėtojų darbai įvykio vietoje baigti.
Iš viso antradienį įvykio vietoje dirbo 13 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, tarp jų – narų komanda iš Vilniaus.
Tolimesnius veiksmus ir įvykio aplinkybių vertinimą vykdo atsakingos institucijos.
Patvirtinta: tai – dronas
Tyrėjai nustatė, kad nukritęs objektas iš tiesų buvo dronas. Vienas svarbiausių radinių – vidaus degimo variklis, būdingas didesniems, dažnai karinio tipo bepiločiams orlaiviams. Tai leidžia atmesti versijas apie kitokio tipo skraidančius įrenginius.
Sprogimo priežastis dar tiriama
Liudininkai pranešė apie stiprų sprogimą, kuris buvo girdimas plačioje apylinkėje. Nors pats sprogimo faktas nekelia abejonių, jo priežastis vis dar nėra galutinai nustatyta.
Ekspertai svarsto, kad sprogimą galėjo sukelti: degalų užsidegimas smūgio metu, techninis gedimas, galimas, tačiau kol kas nepatvirtintas sprogstamasis užtaisas.
Oficialiai skelbiama, kad aktyvių sprogmenų pėdsakų kol kas neaptikta, tačiau tyrimas tęsiamas.
Iš kur atskrido dronas?
Vienas svarbiausių klausimų – iš kur šis dronas atsirado. Pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad jis galėjo įskristi į Lietuvos teritoriją iš užsienio, galimai iš rytinės krypties.
Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį į drono skleidžiamą garsą ir konstrukcijos ypatybes, kurios gali būti būdingos karinio tipo dronams, naudojamiems konfliktų zonose. Vis dėlto ši versija dar nėra patvirtinta.
Taip pat neatmetama galimybė, kad dronas nukrypo nuo kurso dėl navigacijos klaidos, prarado ryšį su operatoriumi, patyrė techninį gedimą.
Ši mintis, atrodo, labai patiko premjerei Ingai Ruginienei, kuri antradienį spaudos konferencijoje po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio teigė, kad tai – nuklydęs ukrainiečių dronas ir ragino neužsiimti spekuliacijomis.
Tyrimas tęsiamas
Pareigūnai pabrėžia, kad galutinės išvados dar nepateiktos. Artimiausiu metu tikimasi gauti detalesnius ekspertizės rezultatus, kurie padės tiksliau nustatyti drono kilmę, paskirtį ir sprogimo priežastį.
Gyventojai raginami išlikti budrūs ir apie bet kokius įtartinus radinius nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.
Kas spekuliuoja?
Vis dėlto oficiali nuomonė, kad Lavyse išsitaškęs dronas yra ukrainiečių, taip pat kelia abejonių. Štai Šarūnas Jasiukevičius, turintis patirties darbe su dronais, beje, ir Ukrainoje, mano kitaip. Jo nuomone, mažai tikėtina, kad į Primorską (miestas prie Baltijos jūros Leningrado srityje, Rusija) taikytas dronas galėjo pasiklysti ir pasukti net 300 km į šoną, o kad skristų per Varėną, jis turėjo būti paleistas iš Balstogės (Bialystokas, Lenkija).
Vos po poros parų, naktį į trečiadienį į Latvijos oro erdvę įskrido ir sprogo iš Rusijos atskridęs dronas, o Estijoje iš tos pačios šalies atskridęs bepilotis rėžėsi į elektrinės kaminą, bet žmonės nė per vieną iš šių incidentų nenukentėjo. Kaimyninėse šalyse kariškių radarai dronus pastebėjo ir užfiksavo.
Skylėtas dangus
Kai karas vyksta pašonėje, o agresorius žvangina ginklais prie mūsų valstybės sienų, pastarojo laiko įvykiai rodo, kad nesame saugūs ir oro gynybos iš tiesų nėra. Latviai ir estai sugebėjo pastebėti dronus, lietuviai – ne. Dronai į Lietuvą buvo nepastebėtai įskridę ir prieš 8 mėnesius, plūsta oro balionai, bet per tą laiką niekas nepasikeitė.
„Manau, akivaizdu, ką priešas sužinojo apie mūsų oro gynybą – kad pas mus oro gynyba faktiškai neegzistuoja. Kariuomenė apie tai sužinojo, kai jai pranešė policija ir tik tada jie nuvažiavo į vietą pasižiūrėti. Tokia mūsų oro gynyba yra imitacija“, – viename straipsnyje sako Š. Jasiukevičius. Tai jau trečias dronas, kurio Lietuvos tarnybos nepamatė – kas dėl to kaltas?“.
Kam įdomu, paklausykite Š.Jasiukevičiaus įžvalgų:
https://www.facebook.com/reel/2464023180778383
Institucijų reakcija ir saugumo vertinimas
Į incidentą Lavyse policija, ugniagesiai bei kariuomenės specialistai sureagavo tik po to, kai Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė Varėnos rajono gyventojai. Dėl galimo oro erdvės pažeidimo informuotos ir nacionalinio saugumo institucijos.
Šis įvykis vertinamas rimtai, nes kelia daug klausimų dėl: oro erdvės kontrolės, galimų išorinių grėsmių, bepiločių orlaivių naudojimo saugumo.
Lietuvos visuomenė sunerimusi – dėl savo saugumo…