Tyrimas: pusė pasiryžusių nusižudyti ieškojo pagalbos

0
3

Mokslininkų tyrimas atskleidė skaudžią realybę: po šeimos nario netekties savižudybių ratas nesustoja, sako psichologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė dr. Nida Žemaitienė.

Taip pat paaiškėjo, kad šalyje savižudybių įvyksta daugiau, nei užfiksuojama statistikoje, pažymi projekto „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“ vadovė N.Žemaitienė.
Apie jau dvejus metus LSMU Sveikatos tyrimų instituto psichologų vykdomą plataus masto mokslinį tyrimą visuomenė jau yra išgirdusi: kviesdami atsiliepti nusižudžiusių asmenų artimuosius, mokslininkai pasitelkė žiniasklaidą, socialinius tinklus, žinomus asmenis.
Kalbindami netektį patyrusių šeimų narius, mokslininkai renka duomenis, kas vyko asmens gyvenime prieš savižudybę: kokie sunkumai jį slėgė, ar ir kur jis ieškojo pagalbos, kaip reagavo sveikatos apsaugos sistema, kokių joje yra spragų. Taip pat gilinamasi, su kokiomis problemomis, įvykus artimojo savižudybei, susiduria šeima: ar ir kaip reaguoja sveikatos apsaugos sistema, kaip su netektį patyrusiais žmonėmis bendrauja specialistai.
Pasak prof. N. Žemaitienės, artimo žmogaus savižudybės tema – labai jautri, iš patyrusių tyrėjų komandos pareikalavusi ir aukščiausio profesionalumo, ir itin daug žmogiškosios atjautos. Pasidalyti savo išgyvenimais, patirtimi yra kviečiami šeimos nariai jau kiek atslūgus ūmiam netekties skausmui, po nelaimės praėjus 6 mėnesiams.
Netgi pasitelkus žiniasklaidos, bažnyčios, seniūnijų atstovus kurį laiką tyrimas vyko labai lėtai. Kai mokslininkams į pagalbą atėjo aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė, socialiniuose tinkluose paraginusi netektį išgyvenusius žmones dalytis savo patirtimi, padėtis pasikeitė. Šiandien LSMU tyrėjų komanda yra surinkusi daugiau kaip 120 asmenų interviu, o iš viso planuojama pakalbinti 150 žmonių.
Projekte numatytus interviu planuojama tęsti iki šių metų pabaigos, o kitus metus LSMU tyrėjų komanda skirs duomenų analizei ir rekomendacijoms parengti. Tačiau tam tikros pirminės įžvalgos, tarpiniai projekto rezultatai matyti jau šiandien.
Pasak prof. N. Žemaitienės, buvo nemažai atvejų, kai nusižudžiusiojo artimieji taip pat atsidurdavo ties savižudybės riba, ir jiems reikėdavo skubios profesionalios pagalbos. Statistikos duomenimis, net trečdalyje nusižudžiusiųjų asmenų šeimose įvyksta naujų savižudybių. Artimieji patenka į užburtą ratą: skausmas, kurį patiria dėl šeimos nario savižudybės, pagalbos stoka, įstrigimas krizėje įsuka dar vienos savižudybės procesą.
Aiškėja ir tai, kad Lietuvoje savižudybių gali būti daugiau, nei oficialiai užregistruojama. Tarkime, mirties liudijime mirties priežastimi nurodomas ne tyčinis susižalojimas, o anafilaksinis šokas arba paskendimas. Tokių atvejų nemažai, o tai reiškia, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta daugiau, nei pateikia statistika.
LSMU mokslininkų psichologų komanda išgirdo gerų žodžių apie policijos pareigūnus, kurie geba parodyti atjautą šeimos nariams, jiems padėti. Deja, šalia gerų atsiliepimų apie medikus buvo ir tiesiog nemaloniai nustebinusių pasakojimų apie abejingą, formalų medikų elgesį, kai jie atvyksta, suleidžia vaistų ir išvyksta netarę nė žodžio.
„Tyrimas parodė, kad bent pusė asmenų per mėnesį iki savižudybės ieškojo specialistų, šeimos gydytojų pagalbos. Vadinasi, medikų vaidmuo savižudybės prevencijoje nepaprastai svarbus, tad jiems būtina turėti šios srities žinių ir kompetencijų“, – pasakojo mokslininkė.
Pastebėta, kad netektį išgyvenantiems šeimos nariams labai stinga informacijos apie tai, kur jie galėtų gauti pagalbos: iš sveikatos apsaugos specialistų patarimo, nukreipimo ar realios pagalbos dažniausiai nėra, artimieji blaškosi, paguodos sulaukdami nebent iš draugų ar pažįstamų. Profesionali pagalba dažniausiai yra mokama, o institucinė – teikiama per trumpai, ne itin kompetentinga arba sunkiai prieinama.
Kita reikšminga spraga pagalbos nusižudžiusiojo artimiesiems tinkle yra ta, kad suaugusiuosius užgriuvus šoko ir sielvarto būsenai, jiems tampa per sunku pasirūpinti savo vaikais. Yra buvę atvejų, kai visą dieną vaikų nebuvo kam pamaitinti, kai be priežiūros buvo palikti neįgalūs vaikai.
Šio LSMU mokslininkų projekto, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, rezultatai ateityje pravers formuojant strateginius savižudybių prevencijos uždavinius, padės parinkti tinkamesnes priemones, tikslingiau naudoti savižudybių prevencijai skiriamus išteklius – ir atskleis skubiausiai spręstinus sveikatos apsaugos sistemos trūkumus.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia