Praėjusį penktadienį Merkinėje buvo pagerbtas ir prisimintas Varėnos krašto poetas, eseistas, ,,Poezijos pavasario“ ir ,,Sidabrinės bitės“ laureatas Stasys Stacevičius. Lapkričio 19 dieną jis būtų šventęs savo šešiasdešimtmetį. Deja, poeto gyvybė užgeso prieš septynerius metus gruodžio pūgoje…
Živilė Puidokaitienė
Stasio Stacevičiaus artimieji, bičiuliai, kiti jį prisimenantys pirmiausiai aplankė poeto kapą Merkinės miestelio kapinėse, o vėliau skubėjo į jo seserų Marytės ir Onutės bei Merkinės kultūros centro surengtą prisiminimų vakarą Merkinės kultūros centro salėje. Susirinko nemažas būrys poeto gerbėjų, jo kūrybos mylėtojų.
S. Stacevičiaus sesuo Marytė ne tik papasakojo apie savo ir brolio ypatingą, stiprų ryšį, bet tą įrodė ir savo nuostabiaisiais rankų darbo paveikslais. Išsiuvinėtuose paveiksluose, kuriais tą prisiminimų vakarą galėjo pasigrožėti visi atvykusieji, atsispindi S. Stacevičiaus kūrybos fragmentai. Marytė papasakojo apie Stasiuko, kaip visi jį mėgo vadinti, vadina ir iki šiol, vaikystę, jaunystę, apie jo išdaigas, kurios tęsėsi nuo pat vaikystės. „Labai dažnai mintimis kalbuosi su broliu, galvoju, ar viską pasakei, ar viską parašei? Kodėl taip anksti išėjai? Jei šiandien būtum šalia, sodinčiau į minkščiausią krėslą, įduočiau į rankas plunksną stebuklingą. Bet ne… Jei šiandien būtum šalia, tiesiog paklausčiau, kaip sekasi, kaip gyveni…?“ – graudinosi sesuo Marytė.
Kas besidalijo tą vakarą prisiminimais, visi iki vieno pabrėžė neabejotinas šio neeilinio mūsų krašto poeto savybes – jautrumą, tyrumą ir begalinę meilę žmonėms.
Stasiuko balsą susirinkusieji galėjo išgirsti Jono Bilinsko paruoštame video montaže, kuriame jis įamžino nepakartojamas akimirkas ir leido dar kartelį pažvelgti į poetą, dar kartą prisiminti jo humoro jausmą.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta teigė, kad tik paviršutiniškai pažinojo visų gerbiamą poetą Stasį, bet tekdavo sutikti renginiuose, visuomet tokį kuklų ir besistengiantį niekam neužkliūti, bet, anot rajono vadovo, tuo pačiu matyti, kad jis turėjo jotvingio dvasios.
Spalio mėnesį laikraštis „Giružis“ išspausdino Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokinės Agnės Baltulionytės kūrybinį darbą „Nuneštas viešpaties vėjo“ apie Stasį Stacevičių. Su šiuo darbu ji dalyvavo 51-ajame jaunųjų filologų konkurse. Prisiminimų vakare taip pat nuskambėjo A. Baltulionytės ištraukos iš šio darbo.
Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė Olita Dautartaitė perskaitė Almanache „Poezijos pavasaris-2019“ (Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2019) savo išdėstytus prisiminimus apie anksti ir netikėtai mirusio poeto S. Stacevičiaus 60-metį.
Poetas, režisierius, aktorius, scenaristas Alvydas Šlepikas patikino, kad labai sunku įsisąmoninti, jog Stasio nebėra: „Dažniausiai susitikdavom per poetines šventes. Šiaip sekdavom vienas kito kūrybą. Nuostabu, kad kas ketveri metai pasirodydavo po naują Stasio knygą. Kuo toliau, tuo jis rašė laisviau, atviriau. Stasys buvo gerai įvaldęs eilėraščio formą. Tą darė galinga jėga. Liūdniausia, kad Stasys išėjo pačiu savo kūrybos žydėjimo metu. Būtų gražu iš aštuonių jo poezijos knygų išleisti rinktinę, kad Stasio kūryba sugultų į pora didelių tomų“.
Literatūrologas, Vilniaus universiteto dėstytojas Regimantas Tamošaitis prisiminė, kad prie Stasiuko jį lyg koks magnetas traukė, žavėjo jo asmenybės paprastumas, pritraukė gerumas. R. Tamošaitis poetą sulygino su gyvsidabriu – šokinėjantis, degantis, spurdantis. Literatūrologas pripažino, kad šiais laikais per mažai yra skiriama dėmesio S. Stacevičiaus kūrybai, galėtų būti daugiau rašoma ir dėstoma: „Viskas pas mus yra priblausę, užtemdyta šiuolaikinio triukšmo, o Stasys Stacevičius yra nusipelnęs didesnio dėmesio, nes jo kūryba ir tekstai yra unikalūs. Man jis tarsi šios vietinės dvasios įsikūnijimas, paženklintas Vinco Krėvės dvasia, kovinga, karinga dvasia. S. Stacevičius buvo kovotojas, jis garbino tai, kas buvo stipru, natūralu“.
Stasio Stacevičiaus žmona, keramikė Teresė Jankauskaitė perskaitė keletą poeto eilėraščių.
Prisiminimais apie Stasį Stacevičių pasidalijo poetas, eseistas Donatas Petrošius, laikraščio „Giružis“, kuriame Stasys dirbo paskutiniuosius metus, redaktorė Romana Vaičkutė-Skliutienė, Nedzingėje gyvenanti mokytoja Vanda Mockevičienė, poeto bičiulė Rita Makselytė.
Stasio Stacevičiaus prisiminimų vakare dainas apie Merkinę dainavo Merkinės kultūros centro folkloro kolektyvas „Kukalis“.
Apdovanojimai
2012 m. už visuomeniškai aktualią publicistiką S. Stacevičiui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Šaltą 2012-ųjų metų gruodžio 18-osios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, S. Stacevičius savo namų atokiame viensėdyje nepasiekė. Jo kūnas buvo surastas laukuose 2013 metų sausio 10 dieną.
