Antradienį buvo oficialiai atidaryti Varėnos globos namai, kurie įsikūrė
Vornonecko gatvėje, buvusiame „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos pastate. Iki šiol globos namai galėjo talpinti tik 25 asmenis, o dabar – net 40. Direktorė Kristina Didikienė džiaugiasi, kad senoliams labai pagerėjo gyvenimo sąlygos, darbuotojams – darbo kokybė, dar vienas pasiekimas – pavyko laukiančiųjų eilę ženkliai sumažinti, nes jau yra užpildytos visos 40 vietų
Živilė Puidokaitienė
Varėnos globos namų direktorė informavo, kad visi gyventojai ir darbuotojai senuosius globos namus paliko jau spalio 18 d., tad jau praėjo mėnuo nuo apsigyvenimo naujuose namuose. K. Didikienė neslepia, kad visas šis mėnuo buvo tarsi labai reikalingas adaptacijos periodas, nes senyvo amžiaus žmonėms pakankamai sunku priimti permainas. Tiems gyventojams, kurie jau daugelį metų gyveno Gedimino g. esančiame name, buvo sunkoka priprasti prie naujų erdvių, o tie gyventojai, kurie buvo apgyvendinti tik dabar, tai jie ir taip džiaugiasi, nes nereikia lyginti to, kad buvo tuose namuose, o kas – šiuose. Tačiau, praėjus mėnesiui, dabar jau visi, gyvenantys globos namuose, tvirtina, kad čia gyventi sąlygos yra puikios.
„Gyvenimo ir darbo sąlygų net nėra ko lyginti. Ankstesniame name laiptai buvo statūs, koridoriai siauri, trūko ir patalpų, o dabar įrengti du keturviečiai, trys triviečiai, vienuolika dviviečių ir vienas vienvietis kambarys, mini virtuvėlė gyventojams, užimtumo kambariai, holas bei kitos patalpos, senyvo amžiaus asmenims pritaikyti sanitariniai mazgai, įsigyti ir trūkstami baldai bei reikalinga įranga: lovos, spintelės, spintos, stalai, kėdės“, – pasakojo direktorė. Anot jos, didžiausias pasiekimas – kineziterapeuto etatas. Varėnoje šio specialisto nerado, tačiau atsirado jauna moteris, kuri kiekvieną dieną važinėja ir globos namų direktorė negali ja atsidžiaugti, nes, pasak K. Didikienės, socialinis darbuotojas neturi tiek žinių, kiek turi ši kineziterapeutė: „Ši darbuotoja nepradėjo jokių mankštų su gyventojais, kol neišsianalizavo visų jų ligų istorijų, kad žinotų, kas kuriam tinka, o kas netinka. Kiekvieną dieną globos namų gyventojams vyksta mankštos su lazdom, su kamuoliais. Būtent tai, ko mums labiausiai reikia. Žmonės pas mus atvažiuoja užsisėdėję, jiems trūksta judesio, tad dabar į mankštas eina su didžiausiu noru“.
Direktorė džiaugiasi, kad gyventojams vyksta įvairūs užsiėmimai, meninė veikla, dainavimas, mokymai dirbti su kompiuteriu ir pan. Anksčiau net nebuvo užimtumo specialisto. Dabar globos namų gyventojai turi savo režimą, laiką sau ir t.t. Svarbiausia, kad tam jie turi taip reikalingas atskiras erdves. Turi ir valgyklą, darbuotojai turi persirengimo kambarius, skalbyklą, rūsį, kuriame daug ūkinio inventoriaus. Pasak K. Didikienės, planuojama įrengti ir koplytėlę, nes vyresnio amžiaus žmonėms malda yra be galo svarbi. Dabar gyventojai pagal poreikį yra vežami į bažnyčią, net ir darbuotojos kartu važiuoja ir būna mišiose, tačiau šalia esanti koplytėlė labai prisidėtų prie gyvenimo kokybės pagerinimo.
Šiuo metu naujose patalpose socialinės globos paslaugas gali gauti 40 senyvo amžiaus asmenų, o iki šiol gaudavo 25. Darbuotojų pareigybių yra 29, o buvo 16,25. K. Didikienės teigimu, kolektyvas ne tik atsinaujino, bet ir atsijaunino, nes prisijungė daug jaunų žmonių. „Nauji darbuotojai tiesiog įnešė šviežio gūsio. Šiandien dienai visa, kas vyksta – tik į gerą. Praėjom tą sunkų etapą ir žengsim sparčiu žingsniu į priekį“, – optimizmo neslėpė direktorė.
Kalbėdama apie naujus darbuotojus, K. Didikienė patikino, kad jie atėję nepradėjo iškart dirbti, kurį laiką mokinosi, stebėjo aplinką, gyventojus, patys įsivertino, ar gali dirbti tokį darbą, vadovybė taip pat vertino ir buvo prieita bendrų išvadų, nes, anot direktorės, šį darbą gali dirbti tikrai ne kiekvienas žmogus, nes tai specifinis ir sudėtingas darbas, reikalaujantis daug kantrybės, fizinių jėgų, tad nuolat yra gerinama darbo kokybė, perkama įranga.