Prof. Jonas GRIGAS
Visur aplinkoje, net tankiai apgyvendintuose betono ir plieno miestuose, galima pamatyti nepaprastus gyvybės reiškinius. Pasaulis pulsuoja ir virpa molekuliniais mechanizmais, kurie sudaro gyvybės rūšis.
Mūsų kūną sudaro apie 37 trilijonai ląstelių, kurios skiriasi savo struktūra, tikslu ir elgesiu. Šios ląstelės išaugo iš mūsų tėvų genetinio mišinio. Mūsų smegenys yra tiksliai suraukšlėtas apie 86 milijardų ištysusių neuronų sluoksnis. Mūsų širdis yra savaime susiderinantis apie 2 milijardų ląstelių variklis.
Dar yra maždaug tiek pat ląstelių turintys mūsų draugai mikrobai. Žmogaus mikrobiomas yra esminė dalis to, kas mes esame. Mumyse nuolat vyksta molekuliniai pokalbiai. Visko kartu pusiausvyra daro mus tuo, kas esame. Ir visi kiti skraidantys, plaukiojantys ir vaikščiojantys gyvieji padarai yra panašūs.
Tačiau mes esame ypatingi savo gebėjimais apdoroti informaciją. Esame pažintinė rūšis. Mes skaičiuojame ir mąstome. Kažkaip turime gebėjimus suprasti savo egzistavimo prigimtį ir gilesnę pasaulio mechaniką. Pasaulio tikrovė dar nepasiekia mūsų daugeliu atžvilgių, bet mes supratome logiką, matematiką, fiziką ir kitas visatos sudėtingumo mįsles.
Ir dar. Ar suprantame nuostabią ir netikėtą progą, kad kosmosas mums globoja? Ar pasinaudojame kiekvienu savo gyvenimo momentu ir apsiryjame pažinimo bankete, kad pažintume ir klestėtume, kaip nustebę Didžiojo visatos sprogimo vaikai?
Ne. Mes sukuriam daugelį problemų. Atsirado per daug žmonių, nors jų tinkamai nepamaitiname. Mes pešamės, ginčijamės, kariaujame ir užsispyrusiai neigiame daug grėsmingų tikrovės reiškinių.
Mes susiję su natūralios atrankos ir evoliucijos procesais, kaip ir kitos gyvybės rūšys. Kad galėtume gyventi ir sklisti į ateitį kaip rūšis, turime priimti tiek fizinių savybių, tiek proto ir elgesio kitimą. Nėra vienspalvės identiškos žmogaus mąstysenos ateities, kadangi natūralios atrankos ji būtų pašalinta, keičiantis aplinkai.
Bet žinodami ką darome blogai, turėtume elgtis atsakingiau.
Visas mūsų talentas ir pažintinis išskirtinumas šioje planetoje turi būti protingai panaudojamas. Kokiais protingais mes save belaikytume, mes nevisiškai suvokiame, koks iš tikrųjų yra pasaulis. O į geresnes vietas kosmose galbūt mes niekada neišsiplėsime. Kokie mūsų tobuli molekuliniai mechanizmai bebūtų, mūsų galimybės yra ribotos.
Šiokia tokia galimybių prošvaistė yra mūsų mašinos. Jeigu mūsų algoritmai ir dirbtinis intelektas elgsis skirtingai nei mes, galbūt kažkas gali atsitikti įdomaus – atsirasi nauji žmonės, sujungę biologinius kūnus su elektroniniais grandynais.
Galbūt vieną dieną išsivystę dirbtinio intelekto mašinos galvos apie mus kaip kvailus žmones, kurie paleido procesus, nulėmusius mūsų egzistavimą. Tada galbūt jos padarys tai, ko mes nesugebėjome – padarys mus geresniais. Futuristas Ray Kurzweil pranašavo, kad 2100 metais žmonija gyvens nemirtinguose robotų kūnuose ir mums liks tik viena išeitis – susijungti su savo mašinomis.