Tragiški įvykiai, pakeitę Žemę

0
158

Prof. Jonas GRIGAS

Žemės klimatas akivaizdžiai kinta. Bet jis kito per visą Žemės istoriją. Nuo Žemės susiformavimo prieš 4,5 mlrd. metų, joje įvyko daug kataklizmų, įskaitant vulkanų išsiveržimus, kometų ir asteroidų smūgius, žemės plutos poslinkius, ledynmečius ir kitus. Dauguma jų įvyko prieš atsirandant žmonėms.
Manoma, kad prieš 4,5 mlrd. metų jauna Žemė susidūrė su Marso dydžio planeta Tėja ir nuo Žemės atskilę gabalai sukūrė Mėnulį. Mėnulis stabilizavo Žemės judėjimą.
Prieš maždaug 2,3 mlrd. metų gyvybė Žemėje buvo tik vandenynų bakterijos, kurios prisotino Žemę deguonimi. Jis sumažino metano kiekį atmosferoje, atvėsino Žemę ir paskatino kitų gyvybės formų atsiradimą.
Prieš 2 mlrd. metų asteroidas tarp 5 ir 9 km diametro trenkėsi į Žemę dabartinėje Pietų Afrikoje. Jis sukūrė 188 km diametro kraterį ir pakeitė Žemės atmosferos sudėtį.
Kanados Ontario provincijoje yra 28 ant 59 km krateris, kurį mokslininkai laiko sukurtu kometos smūgio. Smūgis pramušė skylę Žemės plutoje, kuri vėliau užsipildė magma.
Prieš 580 milijonus metų 4,5 km diametro asteroidas sukūrė 90 km diametro kraterį Pietų Australijoje ir vėl pakeitė atmosferą ir Žemės evoliuciją.
Prieš 440 milijonus metų buvęs ledynmetis sunaikino 85 proc. Žemės gyvūnijos.
Prieš 252 milijonus metų apie 90 proc. gyvybės Žemėje vėl išnyko dėl vulkanų išsiveržimo Sibire, kuris išmetė į atmosferą 1 120 000 kubinių kilometrų pelenų, kurie labai atšaldė Žemę ir vėl išnaikino daug gyvybės.
Prieš 200 milijonus metų povandeniniai vulkanai Atlanto vandenyne išmetė į atmosferą daug anglies ir sieros dujų ir vėl sunaikino 76 proc. gyvybės.
Didelis asteroidas prieš 65 milijonus metų vėl smogė Žemei Jukatano pusiasalyje Meksikoje, išnaikino dinozaurus ir daug kitų gyvybės rūšių, sukėlęs daug pokyčių Žemėje.
Prieš 56 milijonus metų dėl CO2 koncentracijos padidėjimo atmosferoje Žemė labai įšilo.
Jeloustouno Nacionaliniame parke (JAV) būta kataklizminių vulkanų išsiveržimų prieš 2,1, 1,2 milijonus ir 640 000 metų. Pastarasis išmetė 1 000 kubinių kilometrų pelenų ir magmos.
Apie 72 000 m. pr. Kr. Tobos vulkanas Sumatroje (Indonezija) išmetė apie 1 070 kubinių kilometrų medžiagos į atmosferą ir ilgam paskandino Žemę šaltyje ir tamsoje.
Apie 1610 m. pr. Kr. Graikijos Santorini saloje išsiveržė Tera ugnikalnis. Jo sprogimas prilygo šimtams atominių bombų. Išmestas sieros dioksidas labai paveikė Žemės klimatą ir sukėlė badą.
1815 metais išsiveržė Tamboros ugnikalnis Indonezijoje, pripildė atmosferą pelenų ir pražudė 70 000 žmonių.
1883 metais išsiveržęs Indonezijos Krakatau ugnikalnis pražudė daugiau kaip 36 000 žmonių. Sprogimas buvo didesnis nei 10 000 ant Hirošimos numestų atominių bombų. Jis vėl pakeitė Žemės klimatą.
Dabartinę klimato kitą didele dalimi lemia žmonių veikla. 2018 metais žmonės išmetė į atmosferą 37 mlrd. tonų anglies dioksido.
CO2, CH4 ir N2O dujų koncentracija atmosferoje padvigubėjo nuo priešpramoninių 1750 metų. Trilijonai tonų CO2, žmonių išmesti į atmosferą, šildo ją. Šilimas sukelia kitus Žemės pokyčius, kyla vandenynų lygis, vėjai ir taifūnai. Mokslininkai žurnale „Nature Climate Change“ nurodo, kad žmonių sukelti efektai planetoje „tęsis ilgiau nei visa žmonijos civilizacijos istorija.“ Jei vėl išvengsime skaudžių kataklizmų, panašių į buvusius praeityje.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: