Sukčiai naudojasi ne tik patiklumu: kaip apsisaugoti?

0
48

2020 02 02, sekmadienį, apie 12. 40 val., varėniškiui vyrui (g. 1972 m.) paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs asmuo apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir į svetimą sąskaitą pervedė 50 000 eurų.

Sukčiai prisitaiko prie aktualijų ir užmaskuoja apgavystę kiekvieno iš mūsų asmeniniame bei profesiniame gyvenime visiškai įsivaizduojamomis situacijomis.

„Europolo“ ir Europos bankų specialistai yra sudarę sąrašą tipinių sukčiavimo atvejų. Tarp jų yra ir sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu, ir suklastotų sąskaitų faktūrų naudojimas.

Tačiau priskirti sukčiavimą kuriam nors tipui paprasta po fakto. Sukčių pasiruošimas ir darbo pobūdis yra toks, kad auka toli gražu ne iš karto supranta patekusi į pinkles, pastebi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.

MANIPULIACIJA. Svarbiausias dalykas, kurį reikia įsidėmėti kiekvienai – bankai, lizingo bendrovės, kitos paslaugų įmonės ar institucijos neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų prašydami elektroniniu būdu pateikti asmeninę informaciją. O būtent tokia informacija yra prisijungimo prie interneto banko duomenys – jie priklauso tik jums, ir niekam kitam. Pasakyti ar parašyti juos nepažįstamam asmeniui yra tas pats, kas atiduoti savo namų raktus pirmam pasitaikiusiajam. Pagalvokite, ar taip elgtumėtės? Sukčiai manipuliuoja nežinojimu ar netikrumu, tad itin svarbu išsaugoti blaivų protą.

SPAUDIMAS. Tokių atakų dalis beveik visada būna emocinis spaudimas – aukų prašoma atlikti pavedimą kuo greičiau, gali būti sakoma, kad tai slaptas vadovo pavedimas, apie kurį neturi žinoti kolegos, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų.

SUKČIŲ „NAMŲ DARBAI“. Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami sąskaitą faktūrą, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Žinoma, smulkmenos gali išduoti apgaulę. Tad šiose situacijose gali padėti aiškūs nuoseklūs vidiniai procesai, bendri principai ir struktūros.

KAIP APSISAUGOTI ĮMONĖMS?

  • Aptarkite tokius atvejus įmonės viduje – informuokite darbuotojus apie esamas rizikas.
  • Sukurkite patikros tvarką el. p. teikiamiems mokėjimo prašymams. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui. Apmokykite savo darbuotojus.
  • Mokėjimams, kurie viršija nustatytą limitą, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo papildomą procedūrą.
  • Venkite per didelio detalumo, viešindami įmonės veiklą – nesidalinkite informacija apie vidinius procesus ir tvarką.
  • Atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones.

KAIP APSISAUGOTI GYVENTOJAMS?

Elektroniniai sukčiai nuolat kuria būdus išvilioti gyventojų pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atkreipia dėmesį, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu kritiškai įvertinti atsakant sau į kelis klausimus.

„Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamiršti šito – svarbiausia ir pirmiausia, bet ne vienintelė atsargumo priemonė“, – akcentuoja Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

M. Zalatorius siūlo kiekvienam sulaukusiam įtartino skambučio, žinutės ar paklausimo elektroninėje erdvėje užduoti sau kelis klausimus.

  1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.
  • Ar mane bandoma paveikti emociškai? Istorija apie giminaitį, pakliuvusį į bėdą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, naujo interneto bičiulio ar bičiulės prašymai padėti susitvarkyti laikinas finansines problemas… Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
  • Ar naudojuosi oficialiu banko adresu? Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir laiškais su užuominomis į neva institucijų dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.
  • Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Vienas iš populiariausių išmaniųjų įrankių, skirtų prisijungti prie savo interneto banko paskyros – programėlė „Smart-ID“. Atsiskaityti ja yra paprasta ir greita, tačiau taip pat būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange.

Ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa? Visus itin gerai skambančius pasiūlymus turėtume tikrinti dvigubai. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e-parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas iš tokių pavyzdžių. Be to, interneto svetainės dabar labai aktyviai siekia komunikuoti su vartotoju – savo lankytojams siūlo leisti rodyti pranešimus. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai svetaines užvaldo ir per jas siųsti pranešimus mėgina sukčiai. Tad naršant internete reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia