Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad visiems
mobiliesiems įrenginiams būtų naudojamas universalus įkroviklis. Tai
reikštų, kad ES vartotojai nebebūtų įpareigoti pirkti naujo įkrovimo ir
duomenų sinchronizavimui skirto kabelio su kiekvieno naujo mobilaus
prietaiso įsigijimu. Maža to, tai leistų sumažinti elektronikos atliekų srautą.
Europos Parlamentas (EP) pažymi, kad savanoriški susitarimai tarp gamintojų (minimas 2009 metais „Apple“, „Samsung“, „Huawei“ ir „Nokia“ pasirašytas savanoriškas supratimo memorandumas tiekti įkroviklius, suderinamus su „micro-USB“ standartu) žymiai sumažino įkroviklių rūšių skaičių, tačiau jis nesukūrė vieno bendro standarto.
EP taip pat skatina naudoti universalius belaidžius įkroviklius, kuriais būtų galima įkrauti daugybę skirtingų mobiliųjų prietaisų ir taip prisidėtų prie elektronikos atliekų mažinimo.
Šios idėjos – ne naujiena: Europos Komisija universalaus įkroviklio siekia jau dešimtmetį, o naujas taisykles turėtų priimti iki liepos mėn., skelbia naujienų agentūra Reuters.
Atliekų srautas kasmet auga
Skaičiuojama, kad 2016 metais vienam ES gyventojui atiteko apie 16,6 kilogramo elektronikos atliekų, o iš viso jų per metus bendrijos narės sukaupė 12,3 mln. tonų. Vien 2009 metais rinkoje buvo daugiau nei 30 skirtingų įkroviklių, nes telefonų gamintojai naudojo savo sukurtas jungtis. Europos Komisijos vertinimu, pasenę mobiliųjų įrenginių kabeliai per metus sukuria daugiau kaip 51 tūkst. tonų atliekų ir tai itin prisideda prie aplinkos taršos.
Taigi, mobiliųjų įrenginių gamintojams perėjus prie universalaus kabelio būtų galima sumažinti atliekų kiekį.
Kur priduoti atliekas
Nors Lietuvoje jau daug metų veikia infrastruktūra elektronikos atliekoms surinkti, vis dar dažni atvejai, kai gyventojai nežino, kaip tinkamai atsikratyti senais buityje naudojamais įrenginiais.
Dažniausiai žmonės nustemba išgirdę, kad nenaudojamą buitinę elektros ir elektroninę įrangą, ar tai būtų mobilusis telefonas, virdulys ar televizorius, galima palikti ja prekiaujančiame prekybos centre net ir neperkant naujos įrangos.
Kitos galimybės: elektronikos atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojui, nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytoją atliekas išvežti iš namų. Tais atvejais, kai buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos renkamos apvažiuojant gyventojus specialiu transportu, būtina įsitikinki, ar tikrai atliekas renka atliekų tvarkytojai.
atliekų daromą žalą gamtai ir pakartotinio atliekų panaudojimo naudą“, – kalba V. Masalienė.
Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriama: kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ar kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai ir pan. Daugiau informacijos, kaip rūšiuoti elektronikos atliekas ir kur jas priduoti, gyventojai gali rasti www.atliekos.lt.
Elektronikos atliekų negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius. Nerūšiuojamos ir į aplinką patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ją pavojingais toksiškais metalais. Daugelis elektroninės įrangos atliekų gali būti perdirbtos ir panaudotos kitų gaminių gamyboje. Tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.