Ilgąjį savaitgalį Merkinės tapo galingu traukos centru – sekmadienį pirmuosius lankytojus (valgytojus) priėmė garsus žurnalistas, rašytojas, keliautojas ir laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, Merkinės dvarvietėje bekuriantis restoraną, o galbūt ir dar kažką, bet apie tai vėliau.
„Pasaulio puodų“ facebook paskyroje Vytaras pakvietė apsilankyti: „liepos 5 d. 12 valandą Merkinėje, šalia piliakalnio, buvusioje dvarvietėje, bus pakelti dangčiai „Pasaulio puodų“ vasaros kieme.
Žanras – gatvės maisto patiekalai iš viso pasaulio. Valgiaraštis nebus nuolatinis, jame įsitvirtins patiekalai, kuriuos labiausiai pamėgs „Pasaulio puodų“ svečiai.
Gaminsiu juos taip, kaip pats ragavau – ant gyvos ugnies, lauke, su aprūkusiais puodais, dūmais, vėjais, lietumis ir vienu gražiausiu kraštovaizdžių pasaulyje.
Atrinkau tuos, kurie man pačiam patinka ir juos pamėgau. Taip pat siūlysiu ir viecinių skanumynų, kurie man per dešimtmetį užeivystės Merkinės krašte prigijo ir paliko neišdildomą skonio jausmą.
Šio ilgojo ir šventinio savaitgalio valgiaraštis: indiška lešių sriuba DAL; tailandietiška sriuba TOM YAM; vietnamietiška sriuba PHO BO; keptos šašlykinės dešrelės su kanarietiškom bulvytėm (papas arrugadas) ir salotomis šakarop (pomidorai, svogūnai, granatai), dūmintas šamas iš anapus Nemuno (šamas, dūmas ir meistriškumas:); Vimbldono (Wimbledon) desertas – plakta grietinėlė su dzūkiškomis braškėmis; ledai – Gian Luca Demarco pagaminti gelato; didikų Pacų palikuonių kava iš Salvadoro, pavadinta Pacų vardu (pacas); kartu su ETNO kurta „Kelionių arbatų“ linija ir t.t. Adresas – Gardino g. 28, Merkinė. Darbo laikas penktadieniais – sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 12 iki 22 valandos.“.
Na, ir prasidėjo! Sekmadienį į Merkinę plaukė automobiliai, o į dvarvietę skubėjo ir vietiniai, ir varėniškiai, ir vilniečių būriai – visi norėjo būti pirmieji ir išbandyti egzotiškus valgius, gamintus ant tikros ugnies ir pagardinus tikru dūmu, kuriuos virė ne bet kas, o iš televizijos ekranų pažįstamas žmogus… Nusidriekė eilės, lauko restorano komanda vos spėjo pilstyti sriubas ir dėti į lėkštes patiekalus. Na, o šeimininkui dar teko pozuoti asmenukėms ir nepaliauti šypsotis…
Žmones, be abejo, traukė ir valgiai, bet tikriausiai labiausiai – galimybė pabūti ypatingoje vietoje, iš kurios atsiveria vaizdas, vertas ne vieno milijono, – Merkinės piliakalnis, žemiau – dviejų upių santaka, kai į Nemuno glėbį atvinguriavęs per pievas įsilieja gėlavandenis sraunusis Merkys, o tolumoje, kiek akys užmato, melsvuoja Dzūkijos šilai. Atsisėdi su arbatos ar kavos puodeliu ir pamiršti visą pasaulį, pakerėtas šito grožio, kuris nekainuoja nė cento…
Taigi Vytaro puodai neatlaikė valgytojų apetito ir netrukus ištuštėjo.
Kitą dieną, liepos 6-ąją, restoranas atsidarė vėliau, 15 val. Bet ši diena dar daugiau žmonių sutraukė, mat tądien Merkinė tapo mitologine – daug įdomių ir prasmingų renginių, skirtų Valstybės dienai, priviliojo pabūti istorinėje, legendomis apipintoje kunigaikščių ir karalių buveinėje.
O Vytaro puoduose kunkuliavusi sriuba (150 litrų!) netruko išgaruoti – samtis po samčio ir puodai liko tušti. 18 val. šeimininkui nieko kito nebeliko, kaip valgiaraščio lentoje užrašyti „liko cik atsigert“…
Užtat restorano komanda jau ramiai galėjo leistys žemyn, prie Nemuno, ir kartu su visais traukti „Tautinę giesmę“…
Bet šio savaitgalio puodų dangčių skambesys ir valgytojų bruzdesys nebuvo vienkartinis šventinis šou dvarvietėje – šeimininkai Vytaras ir Laisvė Radzevičiai kviečia vėl – restoranas dirbs savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Naujuoju traukos centru labiausiai džiaugiasi merkiniškiai, nes iš apsnūdusio virtęs šurmuliuojančiu miesteliu gali atnešti ne tik gyvasties, bet ir naudos, jei vietiniai mokės ir norės tuo pasinaudoti.
Džiaugiasi tuo ir Varėnos meras Algis Kašėta: „Vytaro Radzevičiaus ,,pasaulio puodų“ virtuvės debiutas Merkinėje pranoko didžiausius jo lūkesčius. Miestelis savaitgalį dūzgė kaip spiečius.
Vytaro „Muilo fabrikas“ pagrįstai gali tikėtis komercinės sėkmės, na, o mes – puikios reklamos šiam nuostabiam Dzūkijos krašto perlui. Galbūt ir Vytaras į šį nuotykį leidosi labiausiai iš meilės Merkinei…“.
Kiekvienas tikisi kažkokios naudos, o mes linkime sėkmės visiems – ir maitintojams, ir valgytojams. Mums svarbu, kad visi būtų laimingi!
