Tautiška giesmė skambėjo mitologinėje Merkinėje, Nemuno prieplaukoje

0
26

Liepos 6 d. Merkinėje, įspūdinga baltiška karūna papuoštoje Nemuno prieplaukoje, buvo švenčiama Valstybės diena. Šiais metais akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ iniciatoriai visus pasaulio lietuvius kvietė himną giedoti prie upių ir tiltų saugiu vėliavos atstumu. Jau tradicija tapo Valstybės dieną švęsti istorinėje Merkinėje sukviečiant visus Varėnos krašto gyventojus ir svečius ir atiduodant duoklę karalių laikams.

Šiemet Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena Merkinėje įgavo mitologinį atspalvį. Pasak legendos, kartą kryžiuočiai užnuodijo Merkinės vandenis, kad pilies gynėjai išmirtų… Ir tikrai pradėjo mirti… Pamatę, kad niekas nepadeda, pilies gynėjai ėmė melstis mėnuliui ir šis atsiuntė Vienaragį, kuris savo ragu panaikino nuodus. Nuo to laiko Merkinė žinoma kaip ypatingas mitologinio Vienaragio slėnis, kuris užburia savo gamtos grožiu ir istorijos didingais vingiais. Iš gausių Merkinės apylinkės vietovardžių dėmesį patraukia balos, pievos ir upelio vardas Kukumbalis. Pasak šio vardo aiškintojų, Kukumbalis – „kukų bala“, kurioje gyvena kukai ir velniai. Senieji Merkinės gyventojai tos vietos net privengia – esą ten vaidenasi, gyvena visokie velniai, kurių nepriima tyras Merkio vanduo, galbūt ten slapstosi ir kokios miško dvasios, kaukai, kurie į namus turtus neša. Ši vietovė egzistuoja realybėje, visai netoli Merkio ir Nemuno santakos, tik šių laikų žmonės to jau nežino. Tad, norint atskleisti Kukų balos paslaptis ir supažindinti šiuolaikinį žmogų su Merkinės slapčiausiomis vietomis, buvo suorganizuota ekskursija į Kukumbalį su archeologu, istoriku, profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi, kurioje dalyvavo per 150 žmonių iš visos Lietuvos ir netgi Latvijos.
Vakarėjant renginys persikėlė prie Lietuvos upių tėvo – Nemuno. Matyt, pyktelėję dėl sudrumstos ramybės, mitinės būtybės, Dzūkijos girių dvasios ir kitos neramios sielos iš Kukumbalio gelmių pametėjo lietaus, tačiau gausus būrys žiūrovų ir sklindanti vienybė bei ypatinga atmosfera padėjo surasti bendrą kalbą. Šventės metu drauge su tautodailininke iš Druskininkų Diana Lukošiūnaite buvo galima nusiausti laumės juostą. Alytaus karybos draugovė „Jotvos sūnus“ demonstravo jotvingių šarvuotę bei ginkluotę, vyko kovos ratas bei mūšis su kryžiuočiais. Pagrindiniu renginio akcentu tapo baltiškais ženklais puošta karūna, kuri simbolizavo Merkinės atgimimą, klestėjimą ir istorijos didybę. Šią karūną sukūrė aktyvaus laisvalaikio klubo „Juostandis“ įkūrėjai Mantas ir Marius Galiniai.
Koncertą pradėjo Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vad. Rita ir Vytautas Černiauskai). Prieš pat Tautišką giesmę visus sveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta bei LR seimo narys Juozas Baublys.
Gausiai ir vieningai iš visos širdies su lietuviais visame pasaulyje sugiedojus Tautišką giesmę, koncertą tęsė grupė „Andaja“ iš Varėnos. Grupės pavadinimas ,,Andaja“ reiškia senovės baltų pelkių, liūnų ir raistų deivės apibrėžimą. Koncertą galingai užbaigė „Ūkanose“ – folkmetal grupė iš Vilniaus. Ūkanų nariai, besidomintys senąja lietuvių kultūra, folkloru bei tikėjimu, savo muzikoje pristatė senąsias lietuvių dainas, sustiprindami jų skambesį sunkesnėmis aranžuotėmis. Vakaro kulminacija tapo ugnies misterija, kurios metu buvo sudeginta ir dievams paaukota karūna, linkint Varėnos kraštui klestėjimo.
Himną kartu taip pat giedojokarininko A.Juozapavičiaus pirmoji jaunųjų šaulių rinktinė.
Šventės pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Varėnos rajono savivaldybė. Rėmėjai: Darijus Vilčinskas, Dzūkijos mediena, Sendaikčių krautuvė, Šilo kopa, Rotušės ledainė, Vidmanto autoservisas, Vaidos krautuvėlė, Merkio krašto gėlės.
Renginio partneriai: Merkinės seniūnija, Merkinės krašto muziejus, Merkinės miestelio bendruomenė.Renginio organizatorius: Varėnos ir Merkinės kultūros centrų komanda.
Už renginio apipavidalinimą ir reklaminius maketus dėkojame Daiva design.

Jurgita Keršienė
Daiva Galinė
D.Jakubavičiaus nuotr.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia