Prof. Jonas Grigas
Pasaulio pažinimo vaisiai auga ant technologijų medžių. Technologijas pirmykščiai žmonės naudojo gamtos išteklių pavertimui darbo įrankiais. Priešistoriniais laikais ugnį jie naudojo maisto ir įrankių gamybai, rato išradimas padėjo keliauti ir valdyti aplinką. Spausdinimo mašinos, telefono ir interneto išradimas sukūrė ryšių sistemą ir leido žmonėms bendrauti globaliai. Karinės technologijos sukūrė neregėtą griaunamąją galią.
Technologijos turi daug padarinių. Jos padėjo sukurti pažangią ekonomiką. Jau nereikia laukti natūralios atrankos mūsų gyvenimui pakeisti. Bibline prasme jau tampame dievais. Galime judėti daug didesniais greičiais nei žmogaus ar arklio greičiu. Galime judinti uolas, išdžiovinti ežerus, sukurti dykumas ir keisti klimatą. Galime kalbėti su žmonėmis bet kuriame pasaulio krašte, galime skraidyti kosmose, tirti kitas planetas.
Dabar esame ties praeities ir ateities takoskyra ir sunku numatyti visas jos pasekmes. Mes jau ne tik tiriame pasaulį, bet galime keisti mūsų esminę žmoniškąją prigimtį. Susiliejimas ir sinergija nano-, bio- ir informacinių technologijų, trimačio spausdinimo, mikroelektronikos, dirbtinio intelekto (DI), naujų medžiagų ir robotų technikos – keičia gyvenimą iš esmės. Mūsų ateitį lems šių technologijų susijungimas. DI robotai bus svarbiausi. Jei kai kurie žmonės ar šalys bandytų užkirsti kelią technologijų plėtrai ir nesektų paskui jas, atsiliktų ir prarastų nepriklausomybę.
Technologijoms vystantis eksponentiškai žmonės nuogąstauja, kad nesupranta, kas vyksta. Ar eksponentiškai auga ir mūsų gebėjimas suvokti, kas yra gyvybė? Kas yra protas? Kas yra sąmonė? Ar išminties daugėja taip pat eksponentiškai? Taip neatrodo. Todėl ląstelių programavimo tyrimai, DI robotų kūrimas ir evoliucijos valdymas technologinėmis priemonėmis kai kuriuos žmones verčia nerimauti ir prašo stabdyti pasaulį, nes tai ne natūralu, Dievas ne taip jį sutvarkė. Tačiau pažinimo pažanga nesustabdoma.
Praėjusieji du dešimtmečiai pasižymėjo neįtikėtina pažanga ir inovacijomis. Prieš 20 metų mobilieji telefonai buvo retenybė, žmonės tegalėjo tik svajoti apie savivaldžius automobilius, internetas dar buvo retenybė. Po dvidešimties metų pasaulis pasikeitė. Internetas pakeitė mūsų gyvenimo būdą.
Miestuose auga neįsivaizduojamo aukščio pastatai. Prieš 20 metų 489 metrų aukščio Petrono dvynių bokštas Malazijoje buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar Burj Khalifa pastatas Dubajuje yra daugiau nei 330 metrų aukštesnis už Petrono bokštą, kuris yra tik 15-asis pasaulyje. Azijoje statomi dar septyni pastatai, aukštesni nei 530 metrų. Aukščiausias yra Saudo Arabijos Jeddah bokštas, kuris yra aukštesnis nei 990 metrų. Pastatų aukštis yra Azijos atgimimo simbolis. Man svaigo galva ant 330 metrų aukščio pastato Japonijoje ar Taivane, o kaip dirbti 990 metrų aukštyje?
Klimato kaita tapo liūdna tikrove. Jos padariniai jau verčia kai kurių Ramiojo vandenyno salų gyventojus evakuotis, kadangi ištisi miestai jau grimzta po vandeniu. Atsiras šimtai milijonų naujų pabėgėlių. Kur jie bėgs? Į Europą!
Per du dešimtmečius savivaldžiai automobiliai iš svajonių tapo tikrove. Tokios kompanijos, kaip Tesla, GM, Ford, Uber, Google ir Apple kuria tokius automobilius, jie jau važinėja miestuose ir užmiesčiuose.
Kai aš kartais parašau apie mokslo įrodytą nejonizuojančiosios spinduliuotės ir 5G ryšių riziką sveikatai, kai kas priekaištauja, kad esu prieš technologinę pažangą. Tai netiesa. Pats kūriau mikrobangų technologijas, turiu išradimų ir JAV patentą. Technologijos daro mūsų gyvenimą patogesnį ir prasmingesnį. Kartu jos didina atskirtį tarp šalių, kuriančių technologijas ir jas perkančių, ir tarp žmonių, gebančių jomis naudotis ir negebančių. Bet technologijos turi ir tamsiąją pusę ir neturinčius mokslo žinių jos gali ir sužeisti. Apie tai rašau spaudai ruošiamoje knygoje „Pažinimo šaknys ir vaisiai.“